Part

 1 1|           atsirasdavo sustirusiuose per žiemą senelio sąnariuose.
 2 1|             Ta keliolika užkarpų ir per visą sienojo plotį išpiautasis
 3 1|          pastatė...~    - O tai kas per velnias? - pertraukė Juozas.~    -
 4 1|          nebesutūrimos ašaros rieda per veidus. Juk a. a. senasis
 5 2|         kryžius stovėjęs, po kuriuo per kryžiaus dienas patsai senasis
 6 2|          trakš sutratėjo ir nulaužė per kamieną dar pusiasveikį
 7 2|       augančią jauną vinkšną, kirto per patį vidurį iš viso peties: -
 8 2|        biauroti? ...~    Ir leidosi per mišką namo, o liūdnos skaudžios
 9 2|            taip pat karčemininkams: per ištisas dienas įkaitę vilko
10 3|            aplinkui apstoję, vienas per kitą maldavo "neapleisti
11 3|       iškėlęs ranką tvyksti žinovui per jo gudriąją galvą, kaip
12 3|      pasigarsino savo vardą.~    Ne per toli nuo miesčiuko riogsojo
13 3|          svetimu arkliu besmukdamas per mišką. Bet dar, girdi, po
14 3| nusitverdamas, pradžiugo pamatęs ne per toli daržą išbujojusių kanapių.
15 3|             turi.~    - Kad tik jam per pakaušį pono malonės neišlįstų! -
16 4|            kad kitiem dviem šiurpis per nugaras perėjo.~    Nuo
17 4|           Jonušas: - mačiau Tamošių per kraujų klaną brendanti:
18 5|    atliekanomis; del ponų meilės ir per jų geradarybę nustojęs ir
19 5|           Neverk, dėduk! nesirūpink per daug del tų biaurybių! Ne
20 5|        linksmiau. Kur beeisite? Kas per kalbos? Nejaugi taip jau
21 5|           sieną, kurią dvaro ponija per dešimtis metų buvo pastačiusi
22 5|                  Kas gi nutiko? Kas per priežastis, kad taip staiga? -
23 5|         tarpu dar vis po porą sykių per dieną nežinia kas siuntė
24 5|          abejojate? - tarė: - aš nė per nago juodimą: patį poną
25 6|               ėmėsi tikrinti vienas per kitą susirinkusieji sodiečiai. -
26 6|         nusibraukti gausias ašaras, per liesąjį veidą ir žiluosius
27 6|          bus storesnis už mūsų vyrą per juostą - čirškina, kepa
28 6|           virtuvę pasiteirauti, kas per priežastis gali būti, o
29 6|       Prašymus, sakau, Jo Didenybei per tamstos šviesenybę siunčiamus
30 6|           užgerk iš pačios ir leisk per rankas!~    Laurinaičiui
31 6|        nelaimės? Iš kur?" - puolėsi per kits kitą klausti, tuojau
32 6|          man jūsų vargdienėlių, kad per daug neišeitų; todel ir
33 6|             Penketas dūminių juostų per pusę varsto nutįso paskui!
34 6|           davinėti, rodos, lyg būtų per riebu, - pasakė jaunasis
35 6|        ištuštėjus visiems, pasirodė per maža taip gausiems pono
36 7|            ir galvas padėjo, ir mes per visas gražiausių metų dienas
37 7|                   Ir sublogęs: kaip per vartus išbraukytas atrodo.
38 7|   išbraukytas atrodo. Gerai sakoma: per smarkiai nepulk, proto pasiklausk,
39 7|          ištrūkusių būrelis perbėgo per genetį. Nuo namų garsėjo
40 7|        globos ir malonės praeityje. Per pajuodusią jos odą žymu
41 7|            kaupiniais ir perkasais. Per kairi veidą iki ausies tęsėsi
42 7|             graudžios ašaros pabiro per jo veidus. Dar valandėlė,
43 7|           ašaros be paliovos ritėjo per jo sausą veidą. Ir lengviau
44 8|           tokiems: juokauja sau lyg per vestuves, - tarė į susirinkusius,
45 8|          barškinimas šaukštais, nes per visą pereitą dieną niekas
46 8|    žmogžudžius.~    - Ei, ko čionai per greitai aimanuoti! - sušuko
47 8|             atsiliepė Stonslovas: - per dvi dieni nevalgę, rytoj
48 8|       valdžioje, kada karalius buvo per toli, o Dievas per aukštai
49 8|             buvo per toli, o Dievas per aukštai žemukui artojui.
50 8|          nežmonišku balsu ir atšoko per visą priešakį nuplikintas
51 8|             Stonslovas didele plyta per platų pilvą, o Laurinaitukė
52 8|           geroka kačerga niuktelėjo per kaušą ir sudribdė ant slenksčio
53 8|             sukniubusią ėmė talžyti per nugarą, nepamatęs ar neveizdėdamas,
54 8|          ėmė pauškinti senę stačiai per galvą. Bet boba tame pasiutime
55 8|         kaušo ir peties kaulas, nei per daug nesusikratė įvytę smegenys:
56 8|      nagaikos kotu kulpijant motiną per galvą, leido plyta, ir pataikęs
57 8|           bobos baigiamas dvasinti. Per didį vargą tegavo išrakinti
58 8|        pasigirdama, kad dar jai esą per daug, neapgalinti.~    O