Part

 1 1|      Tėvui mirus, ir motinikė ėmė kažin ko silpnėti. Kasdieną didžiau
 2 1|      saviškis ir patsai ponas!... Kažin kaip su juo ir susikalbėtumei,
 3 2|       dyvų? - netikėtai atsiliepė kažin kas šalip jo: - visi stebisi,
 4 2|      Baisu! - atsiliepė Juozas. - Kažin kaip bus pas mus? Čia, rodosi,
 5 2|        dienos ir čia tik popierių kažin kokių belaukia. Duos keletą
 6 2|       Pirmiausia krito jam į akis kažin kokia didelė balta stovyla
 7 2|      rodos nebe medžioklė, tiktai kažin kas biauru, - tęsė, dar
 8 2|   pamėgimu krapštyti, kaip staiga kažin kas smagiai sujudino šakas
 9 2|          žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų, nepertoli slaptomis
10 2|           daug žmonių; lyg tartum kažin koks nerimas ginė iš namų
11 2|          net stiklai šokinėjo, ir kažin ką vedžiojo kaimynams labai
12 2|        tai greitai ir įsismagino; kažin kokį senį apniko, bobos
13 2|            Nuėjau karčemon - sėdi kažin koks ponas. Žodis po žodžio,
14 2| beklausant! - sušuko stipru balsu kažin kas iš karčemos kampo.~
15 3|          rūkstant. Ėjo kalba, kad kažin kas joje apsigyvenęs, bet
16 3|   bimbalas, kaip medis be atžalų. Kažin, ar būtų kokia "roda?"~    -
17 4|         būtų turėję. Tamošius tik kažin ko buvo suniuręs: į kalbą
18 4|            musmirių užėdęs?~    - Kažin, kokia tavo būtų širdis,
19 4|       Kiek paėjėjus, Rymeikai lyg kažin koks nerimas ėmė širdį gelti,
20 4|        žaltį, o tamstai ir tikrai kažin kas ant širdies?~    Tamošius
21 4|          Rymeika.~    - Šūktelėjo kažin kas miške! - atsakė Jonušas.~    -
22 4|          Palieknės dvaro sodybose kažin ko nepaprastai buvo tylu;
23 4|       buvo šiandien nelinksmas ir kažin ko piktas: spiaudėsi vaikščiodamas,
24 4|   pastogės žagrę taisyti. Bet vis kažin ko rankos šiandien neklausė.
25 4|         ausis ištempęs nuo girios kažin kokio atbalsio klausėsi,
26 4|        gražu. Staiga sušliukštėjo kažin kas čia pat už nugaros.
27 4|       kalbos. Rymeikai, išgirdus, kažin kas į širdį lyg įdūrė: metė
28 4|           nuo savęs stumdamas, ir kažin ką kalbėjo be tvarkos. Pasilenkusios
29 4|         betgi visi, lyg susitarę, kažin kodel pradėjo Tamošiaus
30 4|         verkė klejodamas, tai vėl kažin kokie baisūs reginiai ji
31 4|       dvasia kėlė maištą: kildavo kažin kokių troškimų, apimdavo
32 5|        pažįstamus sodiečius - ot: kažin ko širdis prie jų traukė;
33 5|          pastebėjo, kad sodiečiai kažin ko nepasitikėdami su juo
34 5|       pasirodė, jog - paraudusios kažin kodel akys niekaip nesidavė
35 5|           visą prie dvaro suimti: kažin kaip devynerius laukus žada
36 6|     norėdamas nuo jos nubraukti - kažin ką dengiantį ir slėgiantį.
37 6|         vaišylais apsikrovęs, bet kažin ko nusiminęs: apskritosios
38 6|           girdžiu kitam kambaryje kažin koki žmonės kalbasi sau
39 6|          bet girdėjau negaluojąs. Kažin kas užėjo.~    - Tai vieno
40 6|        debesiu. Aš į kiemą, o čia kažin kas kaip suriks brač: stoi!
41 7|        Nusisuko į kertę ir ilgai, kažin kodel nepaprastai ilgai
42 7|           imant, paskutiniu laiku kažin koks keistas jisai pasidarė:
43 7|       žmonių lenkėsi iš tolo buvo kažin koks nedrąsus. Ir visada
44 7|         Ir rugeliams rišėjos?~    Kažin kodel daina nutrūksta, bet
45 7|         tarp jaunųjų. Senių tarpe kažin kodel sunkus ūpas vis dar
46 7|           ant pajuodusių jų lentų kažin kokį baltuojantį kreida
47 7|          sienos skylę. Tiktai šuo kažin koks, baisiai išsigandęs,
48 7|    Pamiškėje sustojo, pačiupinėjo kažin ką kišenėse ir, išsitraukęs
49 7|         čia šviesos negesė.~    - Kažin šitie ką veikia? - pasmalsavo
50 7|           jau prašvitus aušrai. - Kažin ar besulauksime kitos aušrelės.
51 8|         eit namo, išmetęs ir pats kažin ką sunkaus iš rankos. -
52 8|         Sėdėjo tyliai ir klausėsi kažin ko iš lauko kaskart atsigrįždamas
53 8|       vidaus balsas paties Juozo, kažin kodel šiąnakt budresnio
54 8|          artinosi prie Juozo buto kažin iš ko prieš kits kitą teisindamies