Part

 1 1|           ėjo. Gyveno varge, kaip visi baudžiauninkai: stūmė gyvenimą
 2 1|       Juozui žemės iš pono gavus, visi baudžiauninkai ėmė jam prikaišioti.
 3 1|          reikalai užėjo... Galime visi šunų lodyti išeiti! Varnai
 4 1|       kielelė, ir ta neatsilieka: visi išvien puola, užmiršę savo
 5 1|        padarysime "štembukl", kad visi stebėsis!" - liuoba girsis
 6 1|           nebloga būtų, jeigu mes visi senieji nueitume prie pono;
 7 1|        kaimiečių kuopos, ir tavęs visi, kaip vilko, bodisi! - išskaitė
 8 2|       jaunu būdamu. Dabar stovėjo visi tie medžiai, baltuodami
 9 2|   atsiliepė kažin kas šalip jo: - visi stebisi, brolau.~    Juozas
10 2|       darbininkas. - Darbininkai, visi iš vieno, ir liesti atsisakė
11 2|     pusiasveikį medį... Užtirpome visi veizdėdami.~    - Na, ir
12 2|       kartą nusispiovęs, senis: - visi, kas tik ten buvo, išskiriant
13 2|    vokiečius ir jų artimuosius, - visi tuoj išsiskirstė, besibiaurėdami...
14 2|           ir jie kitkart, kaip ir visi žmonių vaikai, o dabar? ...~    -
15 2|         bus? ko laukti begali jie visi? Paklaustas, Bernotas pabaltakiavo
16 2|          Jau apmatavo?!... sušuko visi paliekniškiai vienu balsu,
17 2|       tinkamas išsijuokęs, kuomet visi kiti stebėjosi, i jį žiūrėdami: -
18 3|     Pinigai yra, - atsakė svečiai visi vienu balsu. - Mes ir savo
19 3|        tuščia monopoline rankoje. Visi trys buvo gerokai užraudonavę
20 4|          nežinia, kada įkirs.~    Visi nutilo. Kiek paėjėjus, Rymeikai
21 4|      nieko tikrai nežinojo, betgi visi, lyg susitarę, kažin kodel
22 4|     neturėjo: giminės maro metais visi išmirė, šeimynos gi savos
23 5|        kaip kitados, kada dar jie visi jauni bernukai tebebuvo
24 5|           iš paraudusių akių.~    Visi nutilo, o Juozienė, sugniaužtas
25 5|      pritarė kiti susirinkusieji, visi puldami padėti nusivilkti
26 5|                Nutrūko kalbos, ir visi susimąstė; tiktai vienur
27 6|          atidžios į senąjį Juozą, visi pripratę jau buvo skaityti
28 6|          parsviro, ir tada tiktai visi išgirdo tylų senelio verksmą:~    -
29 6|        leisdami! - supuolė guosti visi susirinkusieji.~    - Senas,
30 6|   surakintą, kareivių vedamą.~    Visi nutilo.~    - Kas gi bus
31 6|       ištirti: eikim! ~    Nuėjo. Visi žengė toliau tyliai, nes
32 6|           bet tuoj nutilo, ir vėl visi susmeigė akis į kalbėtoją.~    -
33 6|       stoi! kur lendi! Mat, tenai visi mokyti: kiekvienas rusiškai
34 6|        tenai sunku ir beatskirti: visi ten kaliošuoti, pirštinuoti
35 6|         grivinų ar auksinų: tenai visi auksinėmis ir sidabrinėmis
36 6|        buvai pražuvęs? Ar tai jau visi mūsų mužikėliai laimingi,
37 6|       bebildančias. Susimerkė, ir visi, kaip iš kamandos, išsitraukė
38 6|         tai turime jau 15 rub. Ar visi matote? 13 ir 13 tai 26;
39 6| pamarmėjus. Už kokio pusvalandžio visi vėl beišeiną. "Na, dabar
40 6|    pasisekė susieiti, ir drožiame visi.~    - O kas tai yra tas
41 6|          mano žodžius, kad pašoks visi iš vietų! Kad ims klausti!
42 6|         šuoliais mane, broleliai, visi keturi karietomis išlydėjo
43 6|           į stotį, tai rodės, ten visi perkūnai su pragaru susigrūmė!
44 6|        nebebarė jo už pertraukimą Visi užjausdami nusikvatojo ir
45 7|       užleidęs. Tegu sau važiuoja visi! Tegu negadina oro mūsų
46 7|      Palieknės sodiečiai į darbą. Visi laukai sužvangėjo darbo
47 7|          tarp savęs vaikinai.~    Visi išviena rengėsi čia į mirtinąją
48 7|      pajuodusią jos odą žymu buvo visi kaulai, bet dar aiškiau
49 7|        medinis kryželis, o aplink visi suklaupę skaitė litaniją:
50 8|    pažinti, kas vyresnis! Rodosi, visi buvo vienodi.~    - Taigi
51 8|        tartumei visoje apylinkėje visi žmonės būtų staiga išmirę.