Part

 1 1|       vertės, o tuo tarpu, kai i žmones išnešęs, vos imdavo statinėti
 2 1|    nemėgo su savo širdgėla prieš žmones rodytis, greitai nuo kryžiaus
 3 1|         vargų pradžia. Kaip sako žmonės: nauji miškai, nauji kirtėjai.
 4 1|        pasiutimas - šmaks brakš, žmones išmėtė, išvaikė, sodybas
 5 1|       metų praslinkus, netiktai "žmones", bet ir patį "poną", brolyti
 6 2|         lygiai netikėtai išvydęs žmones nuluptais kailiais...~   
 7 2|          sūnus tėvo; išsižadėsią žmonės Dievo, ir nebeliksią žmonių
 8 2|        Bet ką čia bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams
 9 2|  besiklausęs.~    - Keisti dabar žmonės, - tęsė senis visiems aptilus: -
10 3|     niežti, matant šitą apgaviką žmones grobiantį! aš jam... jam
11 3|          senasis arkliavagy, dar žmones matonysi! - šaukė jo priešininkas,
12 3|      nakties darbus ir dabar vėl žmones grobsi vidurdienį! - šaukė
13 3|  uždraustas, tuščia stovėjo. Tik žmonės pasakojo, kad tenai velniai
14 3|         užkalbinėti, gyvulius ir žmones gydyti, bobas velėti ir
15 3|    laukia.~    Pasakojo taip pat žmonės, kaip tikrą tiesą, kad vienas
16 3|          pūrindavo ir guosdavosi žmonės. - Šitam aptiekos nereikėjo:
17 3|    penkelgę užmokėjęs! - girdavo žmonės. Bet tuo dar nesibaigė gudročiaus
18 3| nelobingi ir tam neužtenka. Kaip žmonės sako: dūšia kūne, ir t.
19 3|     atsisėdęs, - betgi ir tų dar žmonės pavydi: vardą nekaltą plėšia,
20 3|         tėvo; kur gi mes, prasti žmonės, kitur kreiptumės?...~    -
21 3|       jog "pakara dangų atdaro". Žmonės dėjo ant stalo, o ponas
22 4|         metų? ... Mirė staiga, o žmonės, kaip būgną mušė, kad Tamošius
23 4|         nekišo; ot, - vaikščiojo žmonės, kaip apsvaigę: gyvulius
24 4|          linkinė atgijo: sukruto žmonės, užjuodavo dirvose suartos
25 5|      tyliai šnibždėjo:~    - Ot, žmonės be širdies!... Ot, žmogėdros
26 5|      valdžios paklausimui, kokie žmonės jo laukus bevaldą, visus
27 5|      susamdys padieniais ir žudo žmones, kaip velniai pragare. Ir
28 6|       beeisi tokiu keliu? Kas ir žmonės mes bebūtume į tokį vargą
29 6|         apie mūsų advokatą, o ką žmonės ima tik plepėti, tai dažniausiai
30 6|       kitam kambaryje kažin koki žmonės kalbasi sau pilna burna...~    -
31 6|       tasai mūsų daktaras visaip žmones matonijąs, o su pagalba
32 6|     nueisime ir pamatysime. Daug žmonės ir pramano, - bandė raminti
33 6|        neprileidžia, o tuo tarpu žmones galutinai baigia smaugti!
34 6|       pone ministeri! ar veikiai žmonės gaus tos žemės? Pamąstęs
35 6|      galvą besukti! - priešinosi žmonės. - Tamsta, kaip tėvas mums.~    -
36 6|         mužike!..." Labai meilūs žmonės. Ne tik pavalgydino, bet
37 6|          mūsų šalies ponai savus žmones, - čia gimusius, čia augusius
38 6|        tai mūsų šalyje ponai jau žmones į tyrus laukus varo ir visa
39 6|          pažįstant aplinkybes ir žmones. Tada penki žmonės po 10
40 6| aplinkybes ir žmones. Tada penki žmonės po 10 rub. - 50; lekajus
41 6|    rublis, ne tėvas! tegu eina į žmones!~    - Tegyvuoja vargdienių
42 7|     mokslus padorius ėjo, ir tik žmones plėšt iš paskutinio kailio
43 7|   sąžinės nenutildysi. Ne veltui žmonės kalba.~    - Ir sublogęs:
44 7|  atpranta galuose tie pragarimai žmones šunimis laikyti! Tegu susipranta
45 8|       kazokus, genančius į mišką žmones, tartumei tai būtų buvęs
46 8|   aplinkui griuvėsius išgainioti žmonės ir rinktis kiek likučių,
47 8|       liko, nors tai dienai. Šie žmonės atėmė iš Juozo pusiau sudegusią
48 8|  tartumei visoje apylinkėje visi žmonės būtų staiga išmirę. Vieni
49 8|      ramią pastogę geri darbštūs žmonės, ir dvaro ponija turėjo;
50 8|        netrukus taip pat išėjo į žmones vien lazda rankoje.~