Part

 1 1|          švilpiniavo, birbino. Giria tarė jam, garsas dešimteriopai
 2 1|            iš dvaro vakarą sugrįžus, tarė:~    - Juozeli! jaučiu,
 3 1|                    Prie jūsų ėjau, - tarė, ir nutraukė.~    Juozas
 4 1|            apsidairė ir, šypsodamas, tarė:~    - Na gi? kas nutiko?
 5 1|          neduokim velniui į nagus! - tarė karštai Tamošius. - Žiūrėk,
 6 1|             savo tarpe žodžiuotis, - tarė Juozas, sunkiai atsidusdamas,
 7 1|                 Neduok, Viešpatie! - tarė Juozas, susipurtęs.~    -
 8 1|             į veidą.~    - Ryžkis, - tarė, - ryžkis! Mums nėr kas
 9 2|              rankas sudaužė: - Ot! - tarė, - dar netiki! Neilgai trukęs
10 2|            susiraukė, atsiraugėjo ir tarė:~    - Neilgai trukus ir
11 2|    užkalbintojo:~    - Laurinaiti! - tarė, - kodel purvus man į akis
12 2|               Eik tu malkiau, eik! - tarė, kiek tinkamas išsijuokęs,
13 3| pasigailėdamas. Pagaliau, atsidusęs, tarė patylomis, lyg patsai sau:~    -
14 3|           juoktis:~    - Pataikei, - tarė, - kaip su vėdaru į košę!
15 3|             išgali pasiekti galvą! - tarė rimtai.~    - Na, tai kaip?...
16 3|               kad turėčiau ant ko, - tarė, - bet, kaip matote, mano
17 3|            tą važiavimą, - nedrąsiai tarė Rymeika, jau dabar rankoje
18 3|          jūsų nagų nebeišsisuksiu, - tarė pagaliau pasiduodamas daktaras. -
19 3|           Rymeika.~    - Neprieis, - tarė Tamošius, dantimis grikštelėjęs
20 3|              tai nėr ko bekalbėti! - tarė daktaras: - šiaip ar taip . . .
21 4|     Perskelčiau kramę ir po visam, - tarė Rymeika.~    - Į praskilą
22 4|           širdies, nes po valandėlės tarė:~    - Ir aš manau perskelti
23 4|             nors netikusį galvoja! - tarė, kiek paėjėjus, Jonušas. -
24 4|            arba piktosios minties! - tarė Rymeika. - Rasit, susiriejo
25 4|        subatos!~    - Iki subatos! - tarė dar kits kitam iš tolo. ~_________ ~   
26 4|             po trobą.~    - Motin! - tarė: - ar šilta šiandien dienelė?~    -
27 4|      Pasturgalis apsunko begulint, - tarė pajuokuodamas.~    Atbėgdavo
28 4|     pasišaukė jį ponas prie savęs ir tarė:~    - Nuo šiol būsi mano
29 4|         susitiko jį kieme ir trumpai tarė:~    - Eik šen su manimi!
30 4|             tada į jį užjausdamas ir tarė kiek stipresniu balsu:~    -
31 5|            jisai vis dvoks degutu! - tarė vieną sykį ponas poniai: -
32 5|            šelmis vėjelis negirdėtų, tarė:~    - Ir aš tamstą myliu!~   
33 5|       žiūrėjo, pagaliau atsidūksėjęs tarė:~    - Nesitikėjau, kad
34 5|                     Kvailas buvau, - tarė, - ir nesupratau, ką darąs;
35 5|      priežastį, karčiai nusijuokė ir tarė:~    - Ateis laikas - gal
36 5|          arklių, dišlius rankose!" - tarė pamojęs kojomis ir bakstelėdamas
37 5|         tiktai nežinia, ką matuos! - tarė nusišypsojęs Jonušas. -
38 5|        susimąstė ir, kiek palūkėjęs, tarė:~    - Nepamenu kada, kokiu
39 5|                 Dar jūs abejojate? - tarė: - aš nė per nago juodimą:
40 6|                   šit ir užmiršau, - tarė žiūrėdamas į vieną iš atėjusiųjų.~    -
41 6|             šis jaunasis Jarašius, - tarė rodydamas dar vieną nepažįstamą. -
42 6|              ne su piemeniu kalba! - tarė daktaras, dovanodamas pertraukimą
43 6|         Pravertėtų juos aplamdyti, - tarė Jonušas: - būtų jiems "gergot
44 6|       bekalbant; laikas atvilgyti, - tarė lupinėdamas smalą.~   ~    -
45 6|             Kas čia mums bematyti! - tarė nerimastaudamas Laurinaitis,
46 7|             šuo viščiuką papiovęs, - tarė antras.~    - Apsunkintos
47 7|             gausmas, o jiems įkandin tarė barškalų ir skambalėlių
48 8|               Vargiai ką belaimės, - tarė Tamošius ne tai svajojančiu,
49 8|              sau lyg per vestuves, - tarė į susirinkusius, įeidamas