Part

 1 1|     įtaisytą lentynėlę ir išsiima sau reikalingų tam tikslui dalykų:
 2 1|    sėsdavos prie darbo. Užsimovęs sau klumpę ant kairiosios rankos,
 3 1|           indui šulus sutašęs: ir sau ir žmonėms bent naudos būtų,
 4 1|          senis paniekinamai: - ot sau, žiemos laiku ką gi dirbsiu
 5 1|      rimtąją gaidą...~    Čia jis sau, būdavo, birbynes drožinėjo,
 6 1|          aš?!... - kartojo patsai sau senis: - še - tau!...~   
 7 1|       darbas! - ėmė piktai murmėt sau po nosia, atsipeikėdamas
 8 2| nabagėliai sugrįžę kuo ramiausiai sau ilsėjosi, betaraliuodami
 9 2|     Dievuli mielasis! - šnabždėjo sau po nosia: nei proto, nei
10 2|          žodžius - suversdavo ant sau arba dvarui kuo nors neįtikusių
11 2|       smagiau, tuo tas ir pelnosi sau duoną, - atvirai šiuokart
12 2|           nuo to velnio ir mąstau sau: ką čia dabar prašyti ir
13 2|          padaryti. Matyti - manau sau - netoks suskis, kaip anas.
14 3|        tarė patylomis, lyg patsai sau:~    - Ne kiekvienam tenai
15 3|     nemainydamas, vienodai rimtai sau pypkę traukė, tik kiek tankiau
16 3|     būdamas, arklius voginėjęs ir sau tą vieną akį išsiplakęs
17 3|    pramoniais verstis. Nusidrėbęs sau molinę pirtikę, pusantro
18 3|       šito šaltinio apstesnės dar sau naudos. Ir mūsų visuotinis
19 4|           Tamošius ir, pasispaudę sau rankas, persiskyrė.~    -
20 4|    įtikėjo ir iš širdies prisiėmė sau už gyvenimo keliavedį. Ir
21 4|        pasitrauk šalin!" - ir eik sau kur benorįs! - Ka-ka-ka! -
22 5|       pinigų; su tuo galėjo ši tą sau prasidėti ir įsisvajojo:
23 5|       dvarui naudingas ir... gali sau laisvas dangintis stipti
24 5|       lizdą ir šeimyną - prisiėmė sau uždaviniu mylėti ir šelpti
25 5|          dvaro tarnas atrado štai sau šeimyną didesnę, negu būtų
26 6|          laikas nuo laiko trynėsi sau delnu kaktą, lyg ką norėdamas
27 6|          tyliai atkartojo, patsai sau dejuodamas.~    - Na ačiū
28 6|         kažin koki žmonės kalbasi sau pilna burna...~    - Ko
29 6|          piktumo, trečias ir taip sau pamala, kad liežuvis suktis
30 6|        begrįšiu - išeidamas manau sau: paskiau manęs geresnės
31 6|     ministeris kada nors ims taip sau ir pavalgys pats vienas!
32 6|      blykt akimis į mane, ir eina sau gūžį atstatęs, nosį pakragenęs.
33 7|          atmatomis užleidęs. Tegu sau važiuoja visi! Tegu negadina
34 7|    stovinčią stiklinę ir susivarė sau stiklų į saują. Paplukęs
35 7|        prasideda! -niūrai kartojo sau po nosimi senis, veizdėdamas
36 7|     apdžiūvusius sakus ir kimštis sau į kišenes. Taip besidarbuodamas,
37 7|   kankinti, naikinti. Prisikimšęs sau kišenes sakų, beveik bėgte
38 7|       karštą vandenį bei gaminosi sau ilgus nuodėgulius, - čionai
39 8|  Kretingoje mišias ir ramiai sėdi sau namie.~    - Vargiai ką
40 8|     meškerę užleidžiąs, - murmėjo sau grįždamas Jonušas. - Nejaugi
41 8|          Bepigu tokiems: juokauja sau lyg per vestuves, - tarė
42 8|         mėtys?!... šnibždėjo pats sau po nosia sustirusis senis; -
43 8|           parsiėjus.~    Ir srėbė sau jaunieji, linksmai juokaudami.
44 8|          jų tėvams. Manė ir kitur sau duonos vis delto, užsidirbsią.~   
45 8|      gudresnių, landydami ko nors sau pasigauti.~    Juozas, paskutinėmis
46 8|        pratarė tyliai, lyg patsai sau tiktai.~    Kada paskui
47 8|      nebeatgaudamas ir vis ramiai sau beklejodamas, tai šį, tai