Part

 1 1|         renkami. Tiek teišmanai, kiek iš dubens į dantis, arba
 2 1|        lauko upės krantas; tenai kiek tai sykių į tą lauką tėvui
 3 1|     slyvų ir vyšnių viršūnėse; o kiek tai buvo džiaugsmo, kada
 4 2|     paniekinimui ir numarinimui! Kiek dabar pasiliko žmonių verkiančių
 5 2| nebesusigriebdamas, ką atsakyti. Kiek lukterėjęs tiktai, sušuko
 6 2|          kitu, kaip pridera; tik kiek truputį vienas ar kitas
 7 2|         tu malkiau, eik! - tarė, kiek tinkamas išsijuokęs, kuomet
 8 3|         nepasigailėtume tamstai, kiek išgalėdami, atlyginti! Neatsisakykite
 9 3|          menat, jūsų sveikatėlė, kiek dabartės galėtų atsieiti
10 3|          Mes patys kur nebuvome! kiek pinigų kam nekišome!...
11 3|     rimtai sau pypkę traukė, tik kiek tankiau ir dar mitriau trykšdino
12 3|      vidurin aslos, kovojantiems kiek prasikleidus. Patsai "žinovas",
13 3|     susispausiu, - skaitė tolyn, kiek tvirčiau pasitikėdamas ateitimi, -
14 3|         kokiomis palūkomis!... O kiek dar reikėjo prisiprašyti!...
15 4|          įkirs.~    Visi nutilo. Kiek paėjėjus, Rymeikai lyg kažin
16 4|        netikusį galvoja! - tarė, kiek paėjėjus, Jonušas. - Man
17 4|          neatsiminė; nežinojo nė kiek laiko praėjo begulint; taigi
18 4|         Jonukas? - vėl paklausė, kiek pagulėjęs: - tur būt, jau
19 4|          iš aukštųjų mokslų; kad kiek gali būti jam naudinga,
20 4|         į jį užjausdamas ir tarė kiek stipresniu balsu:~    -
21 5|   arbatos prie mūsų stalo - bent kiek galint dažniau; tai...~    -
22 5|           Ar turėjo ir ponai jam kiek nors širdies ir palankumo -
23 5|       nors jo, kaip dvaro tarno, kiek privengė ir nepasitikėjo
24 5|       saulės šviesos ir šilumos, kiek pro langą tesimato: atrasite
25 5|       broleliai, - prabilo senis kiek palūkėjęs: - vienatinį mano
26 5|             Riškus susimąstė ir, kiek palūkėjęs, tarė:~    - Nepamenu
27 5|      visame dvare turėjom juoko, kiek pilvai išlaikė. Išėjo darbininkai
28 6|      būti, o tie manęs klausia: "Kiek davei?"- Keturis sidabrinius -
29 6|      berk, kaip žirnius! Truputį kiek suklysi, - tuojau už čiupros
30 6|         gaus tos žemės? Pamąstęs kiek sako: "To tikrai pasakyti
31 6|     gergot ferflukt".~    Ataušę kiek ir atsipeikėję po taip gyvų
32 6|         kurią jau ir nebeatmenu, kiek atsiėjo užmokėt su patarnavimu.
33 6|       nematęs! O tarnams nedavęs kiek reikiant, manot, ką laimėsi ?
34 6|      prie savo stalo, privaišino kiek tilpstant. Ko tenai ir nebuvo!
35 6|         visokiais ūkio padarais, kiek tiktai reikiant, aprūpintų!"
36 6|         kam pagalbos nerastumei. Kiek gi tenai visa atsieina,
37 6|       visa atsieina, galite nors kiek suprasti iš to, kad valgo
38 6|     kelioliką prašymų parašęs ir kiek tiek pasipelnęs, o tenai
39 6|     pasipelnęs, o tenai štai dar kiek prikišti reikėjo svetimai
40 7|  neišgalvosi! Štai girioje sakų, kiek nori!~    Nuleido senis
41 8|        savyje slepia!... Rodosi, kiek atsileido užkietėjime, išgirdęs,
42 8|      vėsesnis vėjelis, ir Juozas kiek atsipeikėjo iš savo sustyrimo;
43 8|     išgainioti žmonės ir rinktis kiek likučių, kas liko, nors
44 8| troškimas pilnai išsipildė: šit, kiek tik akis gali apimti, tęsiasi
45 8|   nepagailėjo: - ne tiek saulės, kiek pro langą besimato, - nutarė