Part

 1 2|          dykaduonių gadynė!~    - Man matosi, kad tik dabar ir
 2 2|              tarė, - kodel purvus man į akis drabstai? Juk nematei
 3 3|          žinoti, kur prieiti! Jau man nepasakysite, kam dalija,
 4 3|        kumščia stalą belsdamas. - Man tie takeliai geriau žinomi,
 5 3|        šitokį dalyką apdirbt, tai man tik nusispiauti! Tik, žinoma,
 6 3|         paniekinimu:~    - Didelė man naujiena! Aš, broleliai,
 7 3|       užsiimti, tai būdavo niekai man tenai nuvažiuoti!... Įėjęs "
 8 3|           už svetimus pinigus tai man širdis neleidžia: žinau
 9 3|           tenai suvažinėti?~    - Man nėr ko čia atmindinėt, broleliai, -
10 3| Nepasiutau, broleliai, ne, tiktai man kumščios niežti, matant
11 3|    karštuoli atgal.~    - Leiskit man jį! - šaukė iš savo pusės
12 3|         biauros?!...~    - Tu čia man, senasis arkliavagy, dar
13 3|          būtų kokia "roda?"~    - Man matosi, jog bus galima "
14 3|     žmogus savęs vertas.~    - Ir man taip matosi, - pritarė Jonušas. -
15 3|            nors Dievas mato, kaip man sunku! - pasiskundė daktaras
16 4|         kiek paėjėjus, Jonušas. - Man dėjosi į galvą tas žaltys! . . .
17 4|       apstiro begulint. O kam čia man tą galvą aprišo? - paklausė
18 4|     Paseno jau! - atsakė ponas, - man reikia vikraus, stipro vaikino,
19 4|       prieina savo galą; taigi ir man atėjo toksai galas: pasakyta: "
20 4|            Vis gelto šuva turi ko man pavydėti - nusijuokė...~   
21 5|           manydamas: tėvai buvote man našlaičiui! - karštai pripažino
22 5|    Švarcas paklaustas atsakė, jog man darbo nebesą.~    Galvoju
23 5|          dieną nežinia kas siuntė man į kambariuką po torielėlę
24 5|     netiktai darbo, bet ir vietos man dvare nebėra: į mano kambarį
25 5|         tvarka visa apžergusi, ir man stačiai pasakė, kad kuo
26 6|   pirmiausia reikia apsiskaityti: man sąžinė kitaip neleidžia.~    -
27 6|              net galva sukasi jau man nuo to plepėjimo; o čia
28 6|        norite žinoti! - Taigi tas man sako: "Nevalia!" Tuo tarpu
29 6|            O čia lyg tyčia pašoko man į galvą tam tikriausias
30 6|         dvaro šuneva apstotų, tik man praneškite, aš juos tuojau! -
31 6|     kelionei ši tą įsikišti davė: man beišeinant, atmovė pati
32 6|          pratariau: - Nepaprastai man malonu pasigrožėti jūsų
33 6|         turėti: šitos žinios teko man sugauti nuo mokytų vyrų,
34 6|          ir į Kauną.~    - Tai tu man!... Taip greitai visur suspėti!!! -
35 6|        pamauti! Vėl gi ir pagailo man jūsų vargdienėlių, kad per
36 6|        sugrįžti gautum tuščiomis. Man ir taip, kaip matote, pasisekė
37 6|         gi aš juos turėsiu, jeigu man ne tik ne kasdien, bet ir
38 6|     padaręs, bet aš taip negaliu: man sąžinė neleido: bevelijau
39 6|   užsieniuose buvęs.~    - Tai tu man! O čia būdami - tokie puikūs! -
40 7|           pasiteisino Tamošius. - Man vieno arba kito žodžio tereikia:
41 7|        vyriškas balsas:~    Reiks man grėbėjos ~Ir rugeliams rišėjos! ~
42 7|         rugeliams rišėjos! ~Reiks man ir tokios, ~Ką su manim
43 7|             Niu! kodel ne! Tiktai man duosite už tai tris kapeiku.~    -
44 7|      puolėsi gint Jonušas. - Duok man žyduką! Tavo rankomis kumelius