Part

 1 1|   suskambėdavo, prigudusios prie to balso karvės, po viena kitos
 2 1|    Juozas, dar tebesirgdamas nuo to atsitikimo, išgirdo apie
 3 1|           kitąsyk baudžiauninkas to paties, kur ir Juozas, dvaro.
 4 1|  susimąstęs, pakartojo Juozas. - To betrūko sulaukti!... O jis
 5 1|  pakinkys - mes važiuosim!~    - To ir betrūko, kad imtumėvos
 6 1|         žmoniškos kalbos tik del to viena, kad, daugiau kam
 7 1|  mylimojo svečio. Nepastebėjo nė to, kaip kuodotosios pempės,
 8 2|        aiškiausiai parodytų visą to darbo baisenybę!.. Žemę
 9 2|       buvo ir niekam nekliudė, o to velnio kuprotoji nosis ir
10 2|          numeta, o ne, tai ir be to tenka pabūti. Dabar viena
11 2|         Dabar viena belikusi, ir to nebelesa; vaikščioja, susišiaušusi,
12 2|         stogas štai kilnojas nuo to pragarinio gausmo.~    O
13 2|           O pats vien rietis. Iš to gi taip pat nedaug naudos! -
14 2|         atsigauti. Išėjau aš nuo to velnio ir mąstau sau: ką
15 2|         keletas balsų.~    - Del to, kad kumečiams ir žemininkams
16 2|          kaip buvo, taip ir bus. To niekas tikrai negali žinoti, -
17 3|     Priklausė ji dvarui, bet nuo to laiko, kaip degtinės varymas
18 3|        mišką. Bet dar, girdi, po to nepasiliovęs, ir kitą kartą
19 3|         sieksnio didumo; vienoje to rūmo kerčioje susikrovęs
20 3| atsikvapstęs ir atsipeikėjęs nuo to išgąsčio, susipratęs, jog
21 3|         pikčiausia liga turi nuo to vaisto pabėgti. O butelis
22 3|         kaip vedžiau, bet kas iš to? Moteriškė, lygu pelų maišas,
23 3|                Turiu! Kaip gi be to ir eiti? - atsakė paklaustasis.~   
24 3|        pašoko į lubas.~    - Kam to reikia! - sušuko, apsimesdamas
25 3|          žodis duotas, tai ir be to turi būti. Ir susitarti
26 4|       vardas. Balsu betgi niekas to vardo neištarė. Saulei leidžiantis,
27 5|    pertarė ponas: - čia politika to reikalauja. Argi nesupranti,
28 5|         sodiečių širdis, vietoje to apdovanodama ponų pasitikėjimu
29 5|       įsisvajojusiam, kad jau be to visa ko nė nebeapsieitų,
30 5|          ugnies Riškus: - bet aš to tikėjausi jau nuo poros
31 5|  nutraukdama. Kai kurią dieną ir to pradėjo trūkti.~    Neužilga
32 5|          lietuviškai prašneko iš to didžio įsiutimo. Pagaliau,
33 6|         galva sukasi jau man nuo to plepėjimo; o čia pat bufetas
34 6|       nesusigundinus daugiau, ir to atsižadėjęs, pasakiau žydelaitei,
35 6|  daktaras. - Ir kunigas du kartu to paties pamokslo nesako!
36 6|   nelyginant kaip šunį. Su manim to nebuvo ir nebus, bet vis
37 6|      žemės? Pamąstęs kiek sako: "To tikrai pasakyti negaliu.
38 6|     galite nors kiek suprasti iš to, kad valgo tenai auksiniais
39 7|           Ir kunigas po du kartu to paties pamokslo nesako.
40 7|          Ar nepaskaitytumei mums to parašo?~    - Niu! kodel
41 8|       ausis ir veidus. Nei patys to neatjautė, nei kitų savo
42 8|         ir vien šešėli atjautimo to, kas dėjosi dabar. Nors