Part

 1 1|          į nagus! - tarė karštai Tamošius. - Žiūrėk, jau yra tos tvarkos
 2 1|     netrukęs matysi, - atsiliepė Tamošius. - Tas pat įvyks, kaip ir
 3 1|          prasijuokė šnairuodamas Tamošius.~    Juozas tylėjo. Jo veide
 4 1|       Juozas. - O rasit? ...~    Tamošius domiai pasižiūrėjo Juozui
 5 1|        vilko, bodisi! - išskaitė Tamošius ir, neatsisveikinęs, atsitolino
 6 2|     netuščiomis už stalo sėdėjo; Tamošius gi, jau gerai įkaušęs, trankė
 7 2|         aukštas ir stiprus vyras Tamošius nebūtų jo suėmęs į savo
 8 2|      sušuko keldamos iš užstalės Tamošius. - ieškok, belsk pats, kad
 9 3|          trečiasis.~    Buvo tai Tamošius, artimiausias Juozo kaimynas.~    -
10 3|        maža kalbėk! - murmtelėjo Tamošius: - aš daug nekalbu, bet,
11 3|                 Neprieis, - tarė Tamošius, dantimis grikštelėjęs ir
12 4|     katras po dvarą būtų turėję. Tamošius tik kažin ko buvo suniuręs:
13 4|       kažin kas ant širdies?~    Tamošius nusijuokė, bet taip keistai,
14 4|        perėjo.~    Nuo kryžkelės Tamošius pasisuko į paupį, dvaro
15 4|         Susieisime! - murmtelėjo Tamošius ir, pasispaudę sau rankas,
16 4|    rankas, persiskyrė.~    - Tas Tamošius velnią yra šiandien prarijęs;
17 4|          aš šiandien mačiau, kad Tamošius ne toks, kaip paprastai:
18 4|     žmonės, kaip būgną mušė, kad Tamošius jai barkštelėjęs. Kietą
19 4|         vainikus.~    Vienas tik Tamošius buvo šiandien nelinksmas
20 4|          kas čia pat už nugaros. Tamošius nubalo, pypkė iš dantų iškrito
21 4|      amžių! - rūsčiai murmtelėjo Tamošius.~    - Ar buvote vakar turguje? -
22 4|           atkirto pasityčiodamas Tamošius. - Nei aš mačiau, nei aš
23 7|          ir rimtai įžengė į vidų Tamošius. Nusisuko į kertę ir ilgai,
24 7| neturėjau! - trumpai pasiteisino Tamošius. - Man vieno arba kito žodžio
25 7|         pratarė atsikvapstydamas Tamošius ir parodė ranka į dvarą. -
26 7|          ko laukti, - murmtelėjo Tamošius, žengdamas drauge. - Pakeliui
27 7|   prietamsyje nesužiūri. Pagrobė Tamošius žyduką už pažastų ir pakėlė
28 7|            suspiegė žydukas, nes Tamošius sugniaužė ji, lygu gandras
29 7|          nepasiusdamas nekantrus Tamošius, ir užsimojo žyduku, tartum
30 7|     gražiai ant rankų, paglostė; Tamošius uždegė degtuką, ir žydukas
31 7|           varle! - užsipuolė vėl Tamošius:~    - Ar aš čia tau visus
32 7|    paskaityk garsiai!~    Uždegė Tamošius nebežinia nė kelintą jau
33 7|        vienas antrą, kaip staiga Tamošius, pasiutusiai surikęs į duris
34 7|      įnirtimu, iš proto eidamas, Tamošius.~    - Nėra šunies! Nėra
35 7|   dalykas!~    - Šalin! - sušuko Tamošius ir trenkė kaimyną į pašonę
36 7| sulaikyti.~    - Šalin! - suriko Tamošius, ir nebesijausdamas iš pasiutimo,
37 8|          ir stovėjusis po medžiu Tamošius paklausė:~    - Ko svaidais
38 8|       kitur sutirpę, - sumurmėjo Tamošius, užuot atsakęs į klausimą,
39 8|      Vargiai ką belaimės, - tarė Tamošius ne tai svajojančiu, ne tai
40 8|      džiaugiasi, ragana! - šaukė Tamošius, vis dar nekęsdamas, kaip
41 8|    rūsyje. Sunku buvo bepažinti. Tamošius savo gyslotomis rankomis
42 8|       lietuviškai besikoliodamu, Tamošius su Švarcu, tai vėl šventomis