Part

 1 1|           ilgais vakarais, tupėdamas pas krosnį, pynė jis bučius,
 2 1|            trobelės sodnelis, giria, pas kurią stovėjo butas, giria,
 3 1|             juokas sakyti: - "ponas" pas tuos savo "grinomus" tarnauti
 4 2|             Juozas. - Kažin kaip bus pas mus? Čia, rodosi, taip pat
 5 2|           bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus,
 6 2|            pagalbos, širdies ieškojo pas žmogų.~    - Na, ir ką ponas? -
 7 2|        atsimint, kas toliau buvo. Ne pas tokį vokiečių uodegą atras
 8 2|         žiedą parsiuntė, ir lankytis pas save užgynė. Sako, mūsų
 9 2|                    Neilgai trukus ir pas jus nueisim "tvarkos padaryti";
10 2|               dukterų kraičiams.~    Pas Joselį susiėjo ir Palieknės
11 2|            turi žinoti, vakarykščiai pas poną viešėjęs... Gardi pono
12 2|          drabstai? Juk nematei manęs pas poną viešint, ir aš ten
13 2| susijudinimas.~    - Apmatavo, ap! O pas jumis kaip?~    - Nė kokios
14 3|          tenai jis mažiau neša, negu pas mus kapeika. Sauso niekur
15 3|        žinojimas. Atvažiuos, būdavo, pas jį vyrai, bobomis vežini:
16 4|        subatos pavakario! Susieisime pas daktarą!~    - Susieisime! -
17 4|            Nebesusirinkdavo dabartės pas Tamošių kaimynai, kaip pirmiau
18 5|       pavakariais mėgdavo jis nueiti pas pažįstamus sodiečius - ot:
19 5|                 rodosi, visa ko turi pas mus, o vis ji traukia prie
20 5|               Tuojau ryto metą nuėjo pas ponus, abiem kojas apkabino
21 5|           sutaupytieji pinigai tirpo pas jį, kaip ledas pavasario
22 5|              pakeliui šitai užėjo ir pas Juozą. Katalikiškai pasveikinęs
23 5|              kas gi tą ūkį gaišina?! Pas mus mažiausias žemės sklypelis
24 5|       kastuvu ir nagais išdirbame, o pas juos? - ar jie žemę tręšia,
25 5|             Riškus: - tie svetimieji pas mus keliauja ne del mūsų,
26 6|         salėja - gerti norisi. Įeinu pas Leibę: - žyde, duok alaus
27 6|              kaip žirnius beria! čia pas mus ir urėdninkas taip nemokės!~    -
28 6|        auksinėmis švytuoja, kaip čia pas mus jenarolai! Net būgštu,
29 6|              kad pinigus, nelyginant pas mus bulves, pilsto: sidabrinių
30 6|           apyskaita ir pinigai savu. Pas mane visa visada turi būt
31 6|         būdavo, mėlynai priviešėsiu, pas visus ministerius apsilankysiu,
32 7|       purenti. Žinią turiu tikrą. Ne pas poną dvare buvau: buvau
33 7|            neilgai trukus, atsistojo pas griuvėsių duris. Bet kaip
34 7|            tavo tėvo visa perkame ir pas jį geriame.~    - Ni! tėvas
35 7|     paskaitys? ... Eikše, Maušiukai, pas mane! Mudu paskaitysiva.~   
36 7|         užpyks; ai vai! Leiskit mane pas tate!~    - Na, tylėk, tylėk,
37 7|             sprūdo parklupdamas namo pas "tate".~    Pasilikusiu
38 7|           čionai reginį pamatė, negu pas Laurinaitį: kada kitur vyrai
39 8|          Menkesnė ten "ulionė", negu pas mus, - atsakė atsidusėjęs
40 8|     užkietėjime, išgirdęs, kas tenai pas juos dedasi.~    Beeidamas
41 8|      dienomis apie dvyliktą ateidavo pas piemenis paauglys vokietukas,