Part

 1 1|           padaryti tai niekis, bet jų padailinimas, gražinimas
 2 1|     vienais skatikais gyvensi, nei jų su savim nusineši!...~   
 3 1|           Juozui labai nesmagių iš jų žodelių. Ilgainiui nutolo
 4 1|     Ilgainiui nutolo nuo visų: jis jų neieškojo, jie apie Juozą
 5 1|          su kūnu ir su dūšia, kaip jų gentainis, ir dvaras tau
 6 2|      juodosios gulbės gyveno; buvo jų dvejetas. Ar žinai, brolau,
 7 2|      išskiriant poną, vokiečius ir jų artimuosius, - visi tuoj
 8 2|        dabar? ...~    - Štai ką iš jų padarė vokiečių dvaras! -
 9 2|          moka surinktąsias žinias, jų vertę ir tiesą išaiškinti,
10 2|          įsikarščiavęs. Juozo tarp jų nebuvo.~    Senis Juozas,
11 2|        atitraukė jį, besidraskantį jų rankose iš pasiutimo.~    -
12 2|     geresnio? - paklausė vienas iš jų besėdinčius Paliekniškius.~    -
13 3|          iš savo pusės, lyg rodės, jų pasigailėdamas. Pagaliau,
14 3|           kitą maldavo "neapleisti jų neišmanėlių".~    - Broleliai
15 3|            ne? - pratarė vienas iš jų.~    - Čia tai nebus pro
16 4|            kaip šešėliai. Daugumas jų ėjo į Tamošiaus butą, kuriame
17 4|          vyrų; vieno tik Tamošiaus jų tarpe nesimatė: jis vienas "
18 5|           ot: kažin ko širdis prie jų traukė; bet vieną ir kitą
19 5|       tartum siena kokia atsistojo jų tarpe.~    Ir ponija iš
20 5|           neužsipuldavo labai prie jų gretintis. Visą gi savo
21 5|          susigraudinimą; atsileido jų širdys ir čia pat pasodino
22 5|             del ponų meilės ir per jų geradarybę nustojęs ir ant
23 5|    poniškųjų malonių už pašvęstąjį jų naudai gyvenimą: vien gerai
24 6|          vis gelto pagaliau būsiąs jų viršus. Išsikaštavo, išsiduostė,
25 6|        tokiu mandagiu apsiėjimu su jų skatikais; bet tuoj nutilo,
26 6| prigimtosios žemės šalin varo, o į jų vietą gabenasi vokiečius
27 6|           vokiečiai ir mūsų ponai, jų lekajai!~
28 7|        užstumtas, o ant pajuodusių jų lentų kažin kokį baltuojantį
29 7|        tame, kad juos taip karštai jų gerbiamas globėjas apgavo
30 7|            darbų, darytų jiems del jų nežinios, silpnybės, tamsumo,
31 7|           tik už tai, kas dabar už jų šimtameti naudingą trūsą
32 8|           juos pragaras prarytų su jų labais ir jų teisybe, tuos
33 8|            prarytų su jų labais ir jų teisybe, tuos žmogžudžius.~    -
34 8|            kazoko kančius nelytėjo jų jaunų stiprių pečių, nei
35 8|         mirtinai buvo brangi, kaip jų tėvams. Manė ir kitur sau
36 8|     ginkluotu valdininku; o paskui jų kalamašką vilkosi šlitiniuodamas
37 8|          galop prisiartinęs vienas jų pratarė į Juozą.~    - Tai
38 8|      suprato, kad ir tikrai antras jų draugas bobos baigiamas
39 8|            baisiai išveizdėjo, kad jų iš tenai nė nejudino; toje
40 8|          spiečiasi ir visa naikina jų pražudytojams ant nieku