Part

 1 1| Kiekvienas pavasaris būdavo jam, tartum, nepaprasta naujiena.~   
 2 1|    paukščius! - A kad juos bala! Tartum gyvi!~    - Anokie ne stebuklai, -
 3 1|          ir svajoja; jis čia ją, tartum, mato su lauknešėliu bėgančią:
 4 1|          naši, skaisti, linksma; tartum, girdi jos balsą:~"Palieknės
 5 1|           nebėra, nebėra!...~    Tartum, mato senis savo Jonelį,
 6 1|        žemių ir tos paraudonavo, tartum, susigėdusios ar išsigandusios,
 7 2|     nepaprastai daug žmonių; lyg tartum kažin koks nerimas ginė
 8 2|         dvejetas dienų praeina - tartum, mėnuo; praeina mėnuo -
 9 4|         pievų rūbelį. Tik ievos, tartum, neįsitikėdamos ankstybąja
10 4|        kaukė ir duobes kasinėjo, tartum matydami mirties šmėklą
11 4| paskutiniojo ketvirtadienio rytą tartum gyte linkinė atgijo: sukruto
12 4|         nejautrumo praėjus senis tartum iš miego pabudo, ir ėmė
13 5|      dešinioji pono ranka"; ot - tartum siena kokia atsistojo jų
14 5|        nekantriai markstydamies, tartum jiems kas akis graužė. Galop
15 5|   Švilpia, čirškia, trata, ūžia, tartum pragaras netikėtai prasivėrė;
16 7|        girdisi tęvas balsas, lyg tartum sugautos merginos, ir taip
17 7|    abejojimų.~    Senis Jonušas, tartum, negirdėjo tų jaunos linksmybes
18 7|    Tamošius, ir užsimojo žyduku, tartum besismagindamas mest į sieną,
19 7|       kibirkščių, įtaisydama lyg tartum išgąstingą povo uodegą.
20 7|       liepsnojantys žodžiai buvo tartum naujas užkuras jau ir taip
21 7|    persiėmęs naikinti dvarą, lyg tartum tai būtų buvęs lizdas ne
22 8|         stalo, iškėlė rankas lyg tartum prisidengdamas nuo kirčio
23 8|        artimų neregėjo įrakintų, tartum baisiausių laukinių žvėrių,
24 8|        svečiai. Sodiečių butuose tartum visa buvo išmirę: nebesirodė
25 8|         ilga eilė kazokų. Slinko tartum kokia kruvina šmėkla, tartum
26 8|     tartum kokia kruvina šmėkla, tartum prie peliukės ėdri juoda
27 8|    svečius. Žiūrėjo į užpuoliką, tartum norėdamas įžvelgti jo suakmenėjusios
28 8|       dūmai gi slinko pažemiais, tartum gėdindamiesi iškilti platesnio
29 8|       praeidamas kirviu išilgai, tartum norėdamas parodyti, kad
30 8|         pergalima, nei nužudoma, tartum pavirtusi kūnu į medį, o
31 8|        nagais dabar įsikibo, lyg tartum katinas, smaugdamas kiški,
32 8|    Juozas, paskutinėmis dienomis tartum prasiblaivęs, ir vėl sustingo
33 8|        gailestingame nejautrume, tartum likimas susimilęs paliko
34 8|       vietoje, pasirėmęs lazdos, tartum pavirtęs bedvase stovyla,
35 8|      krosnies prisiplakusią, lyg tartum užsilipt nepaspėjusią senelę.
36 8|         išmėtytus žemėje įkilus, tartum dabar tiktai supratę visą
37 8|    čirškėjo kraipydamas galvikę, tartum pasistebėdamas, iš kur tai
38 8|   nuopuolį dar didesnį besmunka, tartum nekaltas kraujas čia žmogžudžių