Part

 1 1|      senis, bet savyje džiaugėsi, jog esama betgi žmonių, kuriems
 2 1|          po valandos: - aš manau, jog nebloga būtų, jeigu mes
 3 1|         nepasikartotų. Jam rodės, jog visa pridera dabar nuo tų
 4 2|         Tiktai už vartų atsiminė, jog prie pono buvo ėjęs, ir
 5 2|      atkartodami senąjį priežodį, jog nepatepęs ratų, nevažiuosi,
 6 2|    Širdyse užtat viltis prašvito, jog štai, neilgai trukus, atvažiuos
 7 2|           tas toksai turi manyti, jog mes akli, kvaili? ... Palauk
 8 3|          ūpą: žinojo iš patyrimo, jog jeigu kas norės, atras jį
 9 3|         neilgai trukus, sužinojo, jog netikėtasis karčemos gyventojas
10 3|          to išgąsčio, susipratęs, jog toliau tokiais rūbais keliauti
11 3|            tuoj galėjai suprasti, jog pinigų nebūsi prakišęs,
12 3|           pinigų nebūsi prakišęs, jog pikčiausia liga turi nuo
13 3|          roda?"~    - Man matosi, jog bus galima "atitaisyti", -
14 3|        prieiti. Taigi, sužinojęs, jog kai kuriems kaimams jau
15 3|           kalbos galima suprasti, jog žmonių matęs, - pridūrė
16 3|       nežymiai pratarė Rymeika, - jog čia žmogus savęs vertas.~    -
17 3|            kad jie nė nesužinotų, jog aš tuo užsiėmiau, nes gali
18 3|     nemaža privengia, - nes žino, jog aš prie karaliaus visada
19 3|       pirmiausia tenka atsiminti, jog "pakara dangų atdaro". Žmonės
20 4|        žiedais; žinojo mažilėlės, jog ne visada bus taip meili
21 4|     kvarkimo, kurios pamačiusios, jog gandras iš balos pabėgo,
22 4|       širdies. Jam įkalbėta buvo, jog tai buvo nepaprasta malonė,
23 4|  žmonijoje, bet visame pasaulyje, jog senas turi užleisti vietą
24 4|          jau buvau ir beužmiršęs, jog visa tai ne savo, jog kada
25 4| beužmiršęs, jog visa tai ne savo, jog kada nors prieisiu liepto
26 5|      reikalauja. Argi nesupranti, jog su mumis nors retkarčiais
27 5|          Betgi tuo nesusirūpinai, jog tiems meiliausiems tėveliams
28 5|    primetė ponia: - pasirodo bet, jog ne tik patsai nenori kaip
29 5|           neužilga, kada suprasi, jog tol ponams mielas esi ir
30 5|   reikalingaisiais, neabejodamas, jog dvaras ištesės ne tiktai
31 5|      susirinkusiuosius, pasirodė, jog - paraudusios kažin kodel
32 5|        Švarcas paklaustas atsakė, jog man darbo nebesą.~    Galvoju
33 5|         Neužilga teko susiprasti, jog netiktai darbo, bet ir vietos
34 5|      galima buvo pakęsti, žinant, jog niekas niekur nelaukia;
35 5|       būdu patsai ponas pasakojo, jog atėjus iš valdžios paklausimui,
36 5|       patį poną girdėjau kalbant, jog tai tėvynės gerovė tai reikalaujanti,
37 6|           atsidėti ir pasitikėti, jog mano minkštos širdies nesuviliosite.
38 7|           karštos kalbos aiškėjo, jog ir praeityje jokiame priepuolyje