Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
Alphabetical [« »] iprocius 1 ipuole 2 ipusejo 1 ir 1266 irakintu 1 irankiais 2 irankius 2 | Frequency [« »] ----- ----- ----- 1266 ir 265 i 251 kaip 246 tai | Lazdynu Peleda Ir pražuvo, kaip sapnas IntraText - Concordances ir |
Part
501 4| pramoko skaityt, rašyti ir dargi skaitliuoti, todel, 502 4| todel, kaipo namų augintas ir ištikimas, neužilga buvo 503 4| prie ko nors prisirišti ir ką nors pamilti, tai ir 504 4| ir ką nors pamilti, tai ir mūsų Riškus, artimųjų nebetekęs, 505 4| dėkingas visą savo amžių ir savo ponams ištikimai tarnauti. 506 4| ponams ištikimai tarnauti. Ir jis tuo įtikėjo ir iš širdies 507 4| tarnauti. Ir jis tuo įtikėjo ir iš širdies prisiėmė sau 508 4| sau už gyvenimo keliavedį. Ir visą amžių tą apžadą tikrai 509 4| Betgi buvo valandų, kada ir jo dvasia kėlė maištą: kildavo 510 4| važiuot toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas.~ - 511 4| Kaip tai gerai būtų, kad ir aš galėčiau į didelį miestą 512 4| Visa ponija leidosi juokais ir gerą valandą gėrė josi tokiu 513 4| lakioti!? Argi ne juokinga? Ir jisai pats įtikėjo, kad 514 4| pasišaukė jį ponas prie savęs ir tarė:~ - Nuo šiol būsi 515 4| rytą perduos tau knygas ir užimsi jo vietą.~ Lyg 516 4| pasilenkė tiktai prieš poną ir išėjo.~ "Ponas" Kajetonas 517 4| Kajetonas susitiko jį kieme ir trumpai tarė:~ - Eik 518 4| atiduosiu knygas! ~ Ir pamatė Riškus, kaip senuko 519 4| užėjo ašaromis. Atjautė ir senuko balso drebėjimą, 520 4| senuko balso drebėjimą, todel ir jam pačiam akys suvilgo.~ 521 4| pažvelgė tada į jį užjausdamas ir tarė kiek stipresniu balsu:~ - 522 4| prieš tai nepadarysi.~ Ir padavinėjo senis savo jaunajam 523 4| jaunajam įpėdiniui knygas, rodė ir aiškino ilgas eiles skaičių, 524 4| kvailybė: silpnybė pririša ir sunku!...~ - Tamstelė, 525 4| kampų dulkes bešluostąs ir svetimų turtų skaičiais 526 4| tik keturios dešimtys - ir šimtai metų prieina savo 527 4| prieina savo galą; taigi ir man atėjo toksai galas: 528 4| pasakyta: "pasitrauk šalin!" - ir eik sau kur benorįs! - Ka-ka-ka! - 529 4| senis.~ - O aš jau buvau ir beužmiršęs, jog visa tai 530 4| broleli, neprasilenksi, ir štai jau aš savąjį ir priėjau; 531 4| neprasilenksi, ir štai jau aš savąjį ir priėjau; dabar tu siek savąjį! - 532 4| atsitraukti nuo priprastųjų daiktų ir vietos; ir tasai senelio 533 4| priprastųjų daiktų ir vietos; ir tasai senelio kartusis juokas 534 4| jaunojo įpėdinio ausyse, ir akyse stovėjo palinkusi 535 4| aiškinančio jam skaičius ir knygų vedimo tvarką. Prisipažino 536 4| tvarką. Prisipažino kitąsyk ir ponui. Ponas pasijuokė iš 537 4| ponui. Ponas pasijuokė iš jo ir pagaliau pasakė, kad tai 538 4| įsijautrinimas, kad tai esanti liga, ir stengėsi užmiršti savo senąjį 539 5| kontraktus, priiminėjo pinigus, ir visa ištikimai atiduodavo 540 5| apyskaitomis. Gyrė jį ponas ir jam miela buvo ta pagyra; 541 5| didžiau stengėsi įtikti, ir galop užmiršo ir jisai, 542 5| įtikti, ir galop užmiršo ir jisai, kad nieko čia neturi 543 5| užsimiršo besąs vien tarnas ir vergas; prigudo, nelyginant 544 5| prie jų traukė; bet vieną ir kitą sykį - ir kaskart dažniau 545 5| bet vieną ir kitą sykį - ir kaskart dažniau pastebėjo, 546 5| vienas kitam pamerkdavo, ir kalba trūkdavo nepabaigta. 547 5| jauni bernukai tebebuvo ir jis nebuvo dar "dešinioji 548 5| atsistojo jų tarpe.~ Ir ponija iš savo šalies matė 549 5| prie sodiečių besilankymus ir vėl savotiškai apie tatai 550 5| protavo.~ - Tepk mužiką ir medumi, jisai vis dvoks 551 5| tvirčiau jausis pririštas ir prie dvaro reikalų: juk 552 5| dalysis duona, su tuo dalysis ir dvasia, ir jausmais, ir 553 5| su tuo dalysis ir dvasia, ir jausmais, ir palinkimu; 554 5| ir dvasia, ir jausmais, ir palinkimu; radęs nors paskutinę 555 5| ypačiai jei dar bus leista jam ir vienas kitas žodis prie 556 5| žodis prie mūsų stalo tarti ir kaip ir mintimis pasidalyti.~ 557 5| mūsų stalo tarti ir kaip ir mintimis pasidalyti.~ 558 5| Išklausiusi šitos "vidaus ir užsienių politikos" lekcijos, 559 5| bet dargi "pasiaukojo" ir pati vieną kitą užuojautos 560 5| ištikimąjį vergą pratarti.~ Ir buvo taip, kaip norėjo ponas: 561 5| visada buvo kviečiamas ir Riškus ir sodinamas kitapus 562 5| buvo kviečiamas ir Riškus ir sodinamas kitapus virtuvo 563 5| sodinamas kitapus virtuvo ir didžiojo buketo, idant vis 564 5| neatsilieptų patsai neklaustas.~ Ir tikrai, šitokia ponų politika 565 5| jaunikaičio dvasią, bet ir atstūmė nuo jo sodiečių 566 5| apdovanodama ponų pasitikėjimu ir ne gaivinančiais, bet dažniausiai 567 5| spinduliais dvasios reikaluose ir ponų stalo išėdomis - kūno 568 5| reikalų. Nors kiekvienam ir patarimą ir pašalpą mielai 569 5| Nors kiekvienam ir patarimą ir pašalpą mielai ir nuoširdžiai 570 5| patarimą ir pašalpą mielai ir nuoširdžiai teikdavo, maža 571 5| jisai vėl, nors nebėgo, bet ir neužsipuldavo labai prie 572 5| gi savo širdį su dvasia ir kūnu atidavė ponams.~ 573 5| atidavė ponams.~ Ar turėjo ir ponai jam kiek nors širdies 574 5| ponai jam kiek nors širdies ir palankumo - sunku atsakyti. - 575 5| atsakyti. - Reikalingas ir naudingas buvo, tai ir brangino 576 5| Reikalingas ir naudingas buvo, tai ir brangino ir guodė savaip, 577 5| naudingas buvo, tai ir brangino ir guodė savaip, kaip ir kitą 578 5| brangino ir guodė savaip, kaip ir kitą reikalingąjį savo turtą, 579 5| stalo; susirgusį aplankydavo ir ponas ir ponia; ir daktarą 580 5| susirgusį aplankydavo ir ponas ir ponia; ir daktarą parveždavo, 581 5| aplankydavo ir ponas ir ponia; ir daktarą parveždavo, ir vaistų 582 5| ir daktarą parveždavo, ir vaistų duodavo. Jeigu visus 583 5| tai nors savaip mylėjo ir ponai ištikimiausįjį savo 584 5| bent manė patsai Riškus ir, kaip sakoma, iš kailio 585 5| prigimties reikalavimų vergas. Ir mūsų Riškus, nors maža teturėjo 586 5| įsižiūrėti į dvaro siuvėją, ir pašoko jame noras savo lizdą 587 5| galėjo ši tą sau prasidėti ir įsisvajojo: pritykojo paną 588 5| pritykojo paną Mortą nuošaliai ir trumpai, širdingais žodžiais, 589 5| nuraudonavo, kaip pinavijas ir, akis žemyn nuleidusi, padavė 590 5| padavė jam abi rankeli ir tyliai tyliai, kad ir šelmis 591 5| rankeli ir tyliai tyliai, kad ir šelmis vėjelis negirdėtų, 592 5| vėjelis negirdėtų, tarė:~ - Ir aš tamstą myliu!~ Jaunajam 593 5| sugrobė merginą į glėbį ir tvirtai tvirtai pabučiavo.~ - 594 5| išsigando savo užsimiršimo ir pabėgo į savo oficiną.~ 595 5| matėsi besąs "pilnas žmogus"; ir rodėsi įsisvajojusiam, kad 596 5| ponus, abiem kojas apkabino ir - sustojo, nebeišmanydamas, 597 5| vesti, - pratarė ant galo ir vėl ponams rankas nubučiavo.~ 598 5| už gerąją širdį, bet dar ir kitą lygiai reikalingą ir 599 5| ir kitą lygiai reikalingą ir gerą darbininkę pavilioti 600 5| gerą darbininkę pavilioti ir paveržti nepasidrovi.~ 601 5| Nukaito Riškus, tai išgirdęs, ir vėl nubalo, ir stovėjo, 602 5| išgirdęs, ir vėl nubalo, ir stovėjo, kaip stabo ištiktas, 603 5| netikėti buvo jam ponios ir pono žodžiai. Bet, supratęs, 604 5| biauriausiai nusidėjęs ir su ašaromis meldė atleidimo.~ - 605 5| Kvailas buvau, - tarė, - ir nesupratau, ką darąs; bet 606 5| nedėkingas būti nenorėjau!~ Ir pono ir ponios veidai nušvito, 607 5| būti nenorėjau!~ Ir pono ir ponios veidai nušvito, matant 608 5| susigraudinimą; atsileido jų širdys ir čia pat pasodino jį arbatos 609 5| pasodino jį arbatos gerti. Ir gėrė minkštaširdis Riškus, 610 5| paduotąją stiklinę iki dugno ir, vėl ponui ir poniai rankas 611 5| iki dugno ir, vėl ponui ir poniai rankas nubučiavęs, 612 5| raidės, maišėsi skaitlinės ir nusėdėti vietoje nebegalėjo. 613 5| bet buvo protinga mergaitė ir greitai sugebėjo kaip reikiant 614 5| priežastį, karčiai nusijuokė ir tarė:~ - Ateis laikas - 615 5| Ateis laikas - gal būt, ir neužilga, kada suprasi, 616 5| jog tol ponams mielas esi ir reikalingas, kol tebesi 617 5| reikalingas, kol tebesi jaunas ir stiprus ir už tris dirbti 618 5| tebesi jaunas ir stiprus ir už tris dirbti pajėgi; ateis 619 5| senatvė, nusilpnės sveikata ir protas, ir išgirsi pats, 620 5| nusilpnės sveikata ir protas, ir išgirsi pats, kaip pirmtakūnas 621 5| tuomet Riškus išmintingos ir malonios merginos perspėjimu, 622 5| tarpo kitados buvo išskirtas ir išauklėtas... dvaro naudai. 623 5| išauklėtas... dvaro naudai. Dabar ir jisai nusidėvėjo iš eilės 624 5| jisai nusidėvėjo iš eilės ir niekas jau nebekviečia išeinančio 625 5| nustojo buvęs dvarui naudingas ir... gali sau laisvas dangintis 626 5| dangintis stipti kitur.~ Ir šit išeina jisai alkanas 627 5| šit išeina jisai alkanas ir apiplyšęs vien dvejetu gerokai 628 5| ryšeliu vienoje rankoje ir lazda antroje.~ Kur gi 629 5| ja su reikalingaisiais. Ir netiktai ja, bet ir kitomis 630 5| reikalingaisiais. Ir netiktai ja, bet ir kitomis atliekanomis; del 631 5| atliekanomis; del ponų meilės ir per jų geradarybę nustojęs 632 5| per jų geradarybę nustojęs ir ant visados išsižadėjęs 633 5| vilties įsikurti savąjį lizdą ir šeimyną - prisiėmė sau uždaviniu 634 5| prisiėmė sau uždaviniu mylėti ir šelpti visus, kas tiktai 635 5| prisiėmė jį už savąjį... Ir jisai pats nuo ano su ponu 636 5| nuosavybe: juk negalėjo imti ir sugrąžint dvarui atgal jam 637 5| atgal jam suteiktųjų žinių ir mokslo. Teko vergauti už 638 5| nebeatgrąžinamąją skolą. Ir mūsų Riškus ištikimai ir 639 5| Ir mūsų Riškus ištikimai ir ramiai vergavo, užpelnomis 640 5| dalydamos su kaimo vargdieniais ir visais reikalingaisiais, 641 5| atsidavusį savo vergą, bet ir iki mirštant.~ Apsiriko: 642 5| Apsiriko: neaplenkė ir jo paprastoji ponams betarnaujant 643 5| dvaro tarno, kiek privengė ir nepasitikėjo pilnai kai 644 5| dalykuose, mylėjo gelto jį ir guodojo už nepaprastąjį 645 5| už nepaprastąjį meilumą ir gerąją širdį: ar tai ligoje, 646 5| gelbėjo kaip įmanydamas ir patarimu, ir vaistais, ir 647 5| įmanydamas ir patarimu, ir vaistais, ir pinigais. Tokiu 648 5| ir patarimu, ir vaistais, ir pinigais. Tokiu būdu ir 649 5| ir pinigais. Tokiu būdu ir sutaupytieji pinigai tirpo 650 5| pavasario saulėkaitoje, ir bepaliko išsinešt apčiuopiamos 651 5| apdėvėtas švarkas ant pečių ir mažas ryšulėlis rankoje.~ 652 5| kitur užeiti atsisveikinti, ir pakeliui šitai užėjo ir 653 5| ir pakeliui šitai užėjo ir pas Juozą. Katalikiškai 654 5| permirkusius nuo lietaus drabužius ir nedrąsiai teisintis del 655 5| užėjau atsisveikinti ir su jumis, mielieji kaimynėliai! - 656 5| tarė pamojęs kojomis ir bakstelėdamas lazda į aslą. - 657 5| veidas skaudžiai susiraukė ir, prisidengęs akis rankomis, 658 5| kaip pelė katino smaugiama, ir nebesulaikomos ašaros vėl 659 5| Ne tiek saulės šviesos ir šilumos, kiek pro langą 660 5| tesimato: atrasite širdžių ir žmonių, kurie neleis pražūti 661 5| prašutinsiu, pasistiprinsite ir ant širdies bus lengviau 662 5| ant širdies bus lengviau ir linksmiau. Kur beeisite? 663 5| nusivilkti šlapių drapanų ir, kaip kas įmanydamas, nuvargusi 664 5| nuvargusi senelį ramino ir glamonėjo.~ Galingu tvanu 665 5| artimoji kraujo giminybė ir vienu akimirksniu be pėdsako 666 5| pastumtojo pasenusiojo tarno ir jo gimtinių kaimynų. Jau 667 5| dabar nebe palankumą ir gerumą kitados šito pamintojo 668 5| vargdienio gerbė: glaudė ir guodė savąjį kraują! Pranyko 669 5| Pranyko abejojimai - atsiliepė ir suvirpėjo brolių širdys!... " 670 5| brolių širdys!... "Nudėvėtas" ir išmestas iš dvaro tarnas 671 5| ponija suteikti savo galybe ir malone.~ - Kas gi nutiko? 672 5| nuo senio peršlapusį rūbą ir šiek tiek vargšą suraminę.~ - 673 5| tvarkų lengva susilaukti ir netikėto,- atsakė šildydamos 674 5| netikėto,- atsakė šildydamos ir džiovindamos prie ugnies 675 5| Švarcą, o nuo manęs atstok ir ne nervuok!" Ponas Švarcas 676 5| darbo nebesą.~ Galvoju aš ir šiaip ir taip - nieko gera 677 5| Galvoju aš ir šiaip ir taip - nieko gera neišeina. 678 5| nutraukdama. Kai kurią dieną ir to pradėjo trūkti.~ Neužilga 679 5| jog netiktai darbo, bet ir vietos man dvare nebėra: 680 5| nauja šeimininkė vokietė, ir ta keliomis valandomis sava 681 5| sava tvarka visa apžergusi, ir man stačiai pasakė, kad 682 5| šeimininkė laksto, kaip pašėlusi. Ir ji giriasi "štembuklų" pridarysianti.~ - 683 5| beveik kaip motina ponaičių: ir "mamka" ir auklė taip pat 684 5| motina ponaičių: ir "mamka" ir auklė taip pat dabartinio 685 5| Nosies tiesumu, kaip ir aš, - atsakė senis, ir galvą 686 5| kaip ir aš, - atsakė senis, ir galvą palenkė žemyn, slėpdamas 687 5| sveikatą, jaunystę pragaišino ir galop... eik kur akys neša!~ - 688 5| jus, visus žada išmėtyti ir žemę visą prie dvaro suimti: 689 5| laukus žada daryti. Jau ir kamarninkas yra pasikviestas 690 5| dar mes žadame, tikimės ir poną ir jo vokiečius pašokinti!~ 691 5| žadame, tikimės ir poną ir jo vokiečius pašokinti!~ 692 5| Riškus susimąstė ir, kiek palūkėjęs, tarė:~ - 693 5| visuotinis ūkio atsilikimas ir nupuolimas.~ - Ar tu 694 5| ten siekiame su kastuvu ir nagais išdirbame, o pas 695 5| Joną susimanė vasarojų sėti ir tai beveik į plėšimus: vieną 696 5| atkartoti nebereikią!... Ir tie dar vapa?! Šit kame 697 5| nusispiaut ant tokių stulpų ir piliorių drauge! - atsiliepė 698 5| šilimos, nei medžiagos! Ir tokie dar pučiasi, lyg rupūžės 699 5| sveikatos, proto, doros, širdies ir dūšios grįžta toks kevalas 700 5| visokių svetimųjų šalių išgamų ir atmatų vadovaujamas! - gerų 701 5| gerų žmonių piktinti ir žudyti bei šalies vargų 702 5| didinti!~ - Tai žinoma ir matoma, - pritarė Riškus: - 703 5| mūsų, tik del savo gerovės ir dirba taip, kaip jiems naudinga, 704 5| žiūri, kaip kuo daugiau ir greičiau prisiplėšti, namo 705 5| savųjų žmonių atsitraukę ir savo šalies reikalų nei 706 5| tiek savąjį turtą plėšt ir naikint padėdami. Apsižiūrėkite 707 5| garinius tartokus stato ir, įsisukę į miškus, kaip 708 5| vėl garinėmis mašinomis ir vindais. Paskui žiopliai 709 5| Paskui žiopliai pūrina ir stebisi, kad šalyje ligos 710 5| ežerai išdžiūvę; girios juk ir oro nuodus sugeria ir drėgmę, 711 5| juk ir oro nuodus sugeria ir drėgmę, smalką išlaiko! 712 5| žaliosios girelės taip sunyko ir vis labyn nyksta?~ Nutrūko 713 5| nyksta?~ Nutrūko kalbos, ir visi susimąstė; tiktai vienur 714 5| Gailesis dabar ima, veizdint ir į tuos dvaro darbininkus, - 715 5| skausmus: - susamdys padieniais ir žudo žmones, kaip velniai 716 5| žmones, kaip velniai pragare. Ir kaip įgudrėjo! Bijodami, 717 5| paars, paars - žiūrėk, ir belekiąs kuris į karklyną. 718 5| vandens pasirodyti. Net ir lietuviškai prašneko iš 719 5| kumposios nosies akinius ir, prasivožęs savo visuotinės 720 5| suriko tiktai vokietis ir kaip pašoks, kaip dūmas 721 5| čia jau pritrūko vokiečiui ir tinkamų žodžių visose jam 722 5| pasispiaudė, pasispiaudė ir parėjo namo besispiaudydamas 723 5| parėjo namo besispiaudydamas ir bepliukuodamas. Nebebuvo 724 6| buvo skaityti jį bepročiu ir visiškai užmiršo. O jis 725 6| tarpu atsisėdo ant lovos ir atsidėjęs klausė, ką Riškus 726 6| nubraukti - kažin ką dengiantį ir slėgiantį. Riškui pasakoti 727 6| dusliai ant pagalvių parsviro, ir tada tiktai visi išgirdo 728 6| kaimynėliai, už meilųjį žodi ir gerąją brolių širdį! Pasikalbėjome - 729 6| širdį! Pasikalbėjome - metas ir toliau keliauti! - pratarė 730 6| pratarė atsiminęs savo vargą ir keldamos nuo suolo Riškus.~ - 731 6| beeisi tokiu keliu? Kas ir žmonės mes bebūtume į tokį 732 6| beesu iš buvusios sunkos ir visos kam nors betinkamos 733 6| ar maža tai verta? Ogi ir mums seniesiems šį tą papasakosi 734 6| seniesiems šį tą papasakosi ir patarsi, ar tai mes už kalnelio 735 6| išsuko seniui iš rankų lazdą ir atsistojo prie pakabintojo 736 6| besistebėdamas, kas dedasi, ir užsimiršo nusibraukti gausias 737 6| ašaras, per liesąjį veidą ir žiluosius uostus beriedančias, - 738 6| ašaras širdingo džiaugsmo ir didelio dėkingumo. Apkabino 739 6| Apkabino Rymeiką aplink kaklą ir graudžiai, balsiai, tikrai, 740 6| kūdikis, apsiverkė. Paskui, ir su visais ten buvusiais 741 6| nebebijoti. Argi galėjo kitaip ir manyti?~ Bet vis gelto 742 6| rodytis nepadoru, taigi ir vėl pasiuntė Laurinaitį 743 6| apskritesnės buvo, negu paprastai, ir jose matyt buvo pasibaisėjimas.~ - 744 6| prisiklausyt teko tokių, kad ir be kulpijimo akys gali išsprogti 745 6| kulpijimo akys gali išsprogti ir žandai supusti. Niekų prisiklausiau 746 6| plepėti, tai dažniausiai ir išplepa.~ - Kas gi nutiko? - 747 6| nutiko? - ėmė neberimastauti ir kiti kaimynai.~ Laurinaitis 748 6| tabako žiupsnį, nusičiaudėjo ir prabilo:~ - Įeinu į monopolę - 749 6| pasakojo gerai jį žinąs, ir pasakojo, kad tasai mūsų 750 6| trejetą iš šaikos nutvėrę ir kad taip pat vienakį matęs 751 6| Kas bus, tai bus; nueisime ir pamatysime. Daug žmonės 752 6| pamatysime. Daug žmonės ir pramano, - bandė raminti 753 6| pramano, - bandė raminti save ir kitus Jonušas: - vienas 754 6| del kokio piktumo, trečias ir taip sau pamala, kad liežuvis 755 6| giliai į galvą įsigraužė ir ramybę atėmė. Nesmagu buvo 756 6| patsai globėjas jiems atidarė ir pasitiko sveikas ir nepaprastai 757 6| atidarė ir pasitiko sveikas ir nepaprastai linksmu veidu.~ - 758 6| iškalbesnis.~ - Ko čia ir beklausiate? Džinkt, brinkt 759 6| beklausiate? Džinkt, brinkt ir apsidirbome su ponu, nelyginant 760 6| laiko, pamarmėsime; o mat ir apyskaitą išduoti reikia: 761 6| galvos.~ - Ką jau sveikas ir bekalbi! Ir poterius kalbėdami, 762 6| jau sveikas ir bekalbi! Ir poterius kalbėdami, tamstos 763 6| kalbėdami, tamstos sveikatos ir gerosios širdies neužmirsime, 764 6| gerosios širdies neužmirsime, ir mūsų vaikai dar paminės, - 765 6| patikrino atėjusieji.~ - Jei ir neabejojate, tai del mano 766 6| o beklausydami, kai ko ir pasimokysite, - spyrėsi 767 6| Laurinaitis, o tamsta?... - šit ir užmiršau, - tarė žiūrėdamas 768 6| tik sodiečiai susitūpstė ir nutilo, tuoj daktaras ėmė 769 6| Laurinaitis.~ - Tylėk! Ir tauzys! - sudraudė kiti 770 6| laimė mano, kad ne pirmiena: ir gardu radęs, žinau kada 771 6| palaukti dar gardesnio. Ogi ir skatikėliai ne savi kišeniuje 772 6| savi kišeniuje barška, kad ir gerai būtų tuo tarpu gurkšnelis 773 6| nesusigundinus daugiau, ir to atsižadėjęs, pasakiau 774 6| žydelaitei, kad veikiai sugrįšiu, ir išėjau. - Tiek ten aš tau 775 6| išėjau. - Tiek ten aš tau ir begrįšiu - išeidamas manau 776 6| pasigėrėdami pono daktaro gudrumu ir tokiu mandagiu apsiėjimu 777 6| skatikais; bet tuoj nutilo, ir vėl visi susmeigė akis į 778 6| žirnius beria! čia pas mus ir urėdninkas taip nemokės!~ - 779 6| ne kiekvienam ten galima ir prieiti! - rimtai paaiškino 780 6| rimtai paaiškino daktaras, ir tęsė savo pasakojimą toliau.~ 781 6| lekajus. Mat, tenai sunku ir beatskirti: visi ten kaliošuoti, 782 6| kaliošuoti, pirštinuoti ir sagomis auksinėmis švytuoja, 783 6| ministeris kada nors ims taip sau ir pavalgys pats vienas! Visada, 784 6| pietums kepasi visas jautis ir su ragais, tiktai be pusnagų! 785 6| kur pipirai auga. Taigi ir aš, pasigailėdamas žmogaus, 786 6| pasigailėdamas žmogaus, stoviu ir laukiu. Tik beįeinąs kitas. 787 6| Jarašius.~ - Na, bra! pasakė ir nebeliko! Bijok tu pono 788 6| Tik tauziji be reikalo ir trukdai, - subarė pats daktaras. - 789 6| saują. Tyčiomis smulkiais ir išsikeitęs turėjau, mat, 790 6| auksinų: tenai visi auksinėmis ir sidabrinėmis sagomis sagoti, 791 6| sidabrinėmis sagomis sagoti, tai ir su pinigais kitokiais ten 792 6| nepasirodysi. Todel, nors tai ir mažiausias buvo iš tarnų, 793 6| mažiausias buvo iš tarnų, ir tam įbraukiau apie tris 794 6| Gerai, girdi, pasakysiu" - ir, įvedęs mane į kitą kambarį, 795 6| kambarį, pasodino į suolą ir liepė palaukti. Tik spėjau 796 6| blykt blykt akimis į mane, ir eina sau gūžį atstatęs, 797 6| pasikėliau nuo suolo, lenkiuosi ir sakau: "Labadien, tamstele!" 798 6| trejetą rublinių ar ketvertą ir kišu į saują, o jis paėmęs 799 6| tiktai džingt į grindis, ir nuėjo nosį parietęs. Grįštu 800 6| trauk auksą, nors būtų ir tiek pat, kaip sidabrinių, 801 6| bulves, pilsto: sidabrinių ir kišenės neišlaikytų iki 802 6| mane sugauti: turėjau aš ir auksinių prisikeitęs, žinodamas 803 6| blyktelėjo akim, kaip bulius, ir klausia: "Ko? iškur?" - 804 6| apstojo? - suriko daktaras. - Ir kunigas du kartu to paties 805 6| tuojau mane atsiminė, pažino ir klausia: "Na, kas atnešė? 806 6| norėčiau, sakau, pasikalbėti ir tamstos šviesenybės užtarimo 807 6| ar atsikėlė vyras." Išėjo ir neužilga beįsiveda į šeimyninę 808 6| neužilga beįsiveda į šeimyninę ir su pačiu ministeriu. Aš 809 6| duraką", keliu į užpakalį, ir laukan pro duris, nelyginant 810 6| šunį. Su manim to nebuvo ir nebus, bet vis gelto protauti 811 6| jis už čiupros paduskino ir šaukia ant manęs: "Vėjavaiki! 812 6| ant kurio mes, mūsų tėvai ir tėvų tėvai esame gimę ir 813 6| ir tėvų tėvai esame gimę ir užaugę, paskutini sklypelį 814 6| paraudo, net pamėlynavo - ir kaip užkeiks: "Aš juos!... 815 6| Laurinaitis; kiti tik susipurtino ir klausėsi toliau.~ - Taigi 816 6| pasistebėjimą iš jo gudrybės ir drąsumo, ir suko liežuviu, 817 6| jo gudrybės ir drąsumo, ir suko liežuviu, kaip klebetu, 818 6| abudu klausosi, klausosi ir pagaliau patsai ministeris 819 6| juos: visiems žemę atimsiu ir sodiečiams atiduosiu."~ - 820 6| sakau, ką ausimis girdėjęs ir akimis regėjęs. Tam juk 821 6| akimis regėjęs. Tam juk ir važinėjau, kad visa tikrai 822 6| važinėjau, kad visa tikrai ir be abejonių sužinočiau.~ 823 6| avilyje:~ - Eis vokiečiai ir su savo auklėtiniais iš 824 6| šūkavo už vienas kito vyrai, ir linksmas, kietas kvatojimas 825 6| Patsai daktaras, smagus ir linksmas, tik rankas trynėsi.~ - 826 6| Nežūsite! - šaukė ir jis balsu visus perrėkdamas. - 827 6| būtų padaręs.~ - Ką čia ir bekalbėti: mums aukso kalnus 828 6| mums aukso kalnus supiltų, ir tai neeitume! - įsitikėdami 829 6| tuojau galėjęs duot matininką ir vežkis. Dabar gi, sako, 830 6| bus aprūpinta, nebijokit, ir jūsų, sako, neužmiršiu." 831 6| Bežinąs visus vardais ir pavardėmis.~ - Ot galva! 832 6| jau mūsų nebemėtys, nors ir iki rudens sutruktų neatsiuntęs 833 6| ferflukt".~ Ataušę kiek ir atsipeikėję po taip gyvų 834 6| bebildančias. Susimerkė, ir visi, kaip iš kamandos, 835 6| ėmė kalbinti.~ - Juk ir gerklė išdžiūvo bekalbant; 836 6| blaivai...~ - Kam čia ir galvą besukti! - priešinosi 837 6| Tėvas tėvu - apyskaita ir pinigai savu. Pas mane visa 838 6| butelį, akis aukštyn išvertė ir sunkiai atsiduso. Pažvelgė 839 6| Pažvelgė daktaras į jį ir i degtinę, ir suminkštėjo 840 6| daktaras į jį ir i degtinę, ir suminkštėjo širdis ir jo:~ - 841 6| degtinę, ir suminkštėjo širdis ir jo:~ - O juk tuo vienu 842 6| juk tuo vienu stikleliu ir tiktai dar proto nenuskandinsime. 843 6| sakant, gerklė išdžiūvo ir pailso bekalbant. Kad Dievas 844 6| daktaras: - užgerk iš pačios ir leisk per rankas!~ Laurinaičiui 845 6| sukliunkinęs gurktelėjo ir perdavė daktarui; daktaras 846 6| įtraukęs atleido kitam, ir taip ėjo tolyn, kol butelis 847 6| globėjas. Paėmė gabalą anglio ir priėjo prie baltintos sienos.~ - 848 6| vėl 15; ministerio tarnas ir ministerienės tarnaitė po 849 6| rub. Ar visi matote? 13 ir 13 tai 26; 2 ir 3 ir 10 850 6| matote? 13 ir 13 tai 26; 2 ir 3 ir 10 tai 15; 15 ir 26 851 6| 13 ir 13 tai 26; 2 ir 3 ir 10 tai 15; 15 ir 26 tai 852 6| 2 ir 3 ir 10 tai 15; 15 ir 26 tai 41, ir dar 10, tai 853 6| tai 15; 15 ir 26 tai 41, ir dar 10, tai ir išeina jau 854 6| 26 tai 41, ir dar 10, tai ir išeina jau 51. Matote?~ - 855 6| myli.~ - Taigi jau rodos ir visa, o tuo tarpu dar ir 856 6| ir visa, o tuo tarpu dar ir savų prie šitos kelionės 857 6| pridėti nemaža, nors aš ir nevažiavęs būčiau galėjęs 858 6| pasidaryti, už kurią jau ir nebeatmenu, kiek atsiėjo 859 6| į kuprą gautum nuo tarnų ir ministerio nematęs! O tarnams 860 6| laimėsi ? Priėmė užtai dabar ir prie savo stalo, privaišino 861 6| kiek tilpstant. Ko tenai ir nebuvo! Ir sūrių, ir kumpių, 862 6| tilpstant. Ko tenai ir nebuvo! Ir sūrių, ir kumpių, ir skilandžių, 863 6| tenai ir nebuvo! Ir sūrių, ir kumpių, ir skilandžių, ir 864 6| nebuvo! Ir sūrių, ir kumpių, ir skilandžių, ir dešrų; paskui 865 6| ir kumpių, ir skilandžių, ir dešrų; paskui pampuškų pilną 866 6| tik pavalgydino, bet dar ir kelionei ši tą įsikišti 867 6| gabalėlis užsiliko; duosiu ir jums paragauti.~ Čia 868 6| sienoje įtaisytą indaujėlę ir išėmė, matyt, iš anksto 869 6| kąsnelius keptos veršienos ir tiek pat plonintėlių riekelių 870 6| duonos, padėjo ant stalo ir tęsė toliau.~ - Suskaitėme 871 6| Vargiai būtumėte bepamatę ir paties ministerio prižadėtąją 872 6| rankelės plyšta - plaušojasi ir kliūva. O aš, nuo ministerio 873 6| nuo ministerio išeidamas, ir besusitinku pačiose duryse 874 6| gyvas! Sveikas. Kur beeinąs? ir taip toliau. Susitarėme, 875 6| šaukia išeidamas vyriausiasis ir jau mane pažįstąs iš senesnių 876 6| mane už rankos, į karietą, ir tiesiai į traktierių. O 877 6| kitaip bus, jeigu tenai ir patsai ministeris pasivaikščiodamas 878 6| visa taip sudaryta: durų ir langų staktos, nelyginant 879 6| lengvai pasisekė susieiti, ir drožiame visi.~ - O kas 880 6| kitaip vadinasi. Užeina tenai ir mažesni dvaro tarnai, bet 881 6| laimikis: rasi kaip nors ir savaisiais žmoniškai išsiversiu. 882 6| dvejetą menkių, kaip kultuvių, ir dar ten kokios marinuotos 883 6| gerą stiklinę šaltos kavos ir bekalbant pratariau: - Nepaprastai 884 6| mielieji mūsų bičiuliai ir globėjai! Todel ir aš, atmindamas 885 6| bičiuliai ir globėjai! Todel ir aš, atmindamas aukštą tamstų 886 6| praščiokėlių, pasiskubinau šitai ir tamstoms pranešti ir apsaugoti 887 6| šitai ir tamstoms pranešti ir apsaugoti nuo prisiartinančio 888 6| prisiartinančio pavojaus ir nelaimės. "Kokio pavojaus? 889 6| tuojau prasiblaivę. O aš ir sakau: - Štai, sakau, mūsų 890 6| visokiomis "tripūgomis" - ir karvėms melžti, ir kiaulėms 891 6| tripūgomis" - ir karvėms melžti, ir kiaulėms šerti, ir dargi 892 6| melžti, ir kiaulėms šerti, ir dargi vištoms perėti, ir 893 6| ir dargi vištoms perėti, ir visiems kitiems darbams 894 6| jiems jokių nebereikią, nes ir visą didžiąją Rusiją su 895 6| didžiąją Rusiją su vokiečiais ir tripūgomis apimsią - net 896 6| tripūgomis apimsią - net ir ministeriais, girdi, vokiečius 897 6| vokiečius pastatysią. - Matote, ir ausis gera šitokioje kelionėje 898 6| jomis tuojau, kaip matote, ir pasinaudojau jūsų gerui 899 6| vietoje.~ - Kad taip tuojau ir suprasti, kas kam tinka! 900 6| Kur matęs? O aš tuojau ir pasakoju, kaip tai mūsų 901 6| žmones į tyrus laukus varo ir visa vokiečiais apleidžia. 902 6| mūsų gubernatorių laišką ir šuoliais mane, broleliai, 903 6| o sodiečius visus žeme ir trobomis, ir gyvuliais, 904 6| visus žeme ir trobomis, ir gyvuliais, ir visokiais 905 6| trobomis, ir gyvuliais, ir visokiais ūkio padarais, 906 6| tiktai reikiant, aprūpintų!" Ir štai aš sugrįštu jums apyskaitos 907 6| išduoti, jau suvažinėjęs ir į Kauną.~ - Tai tu man!... 908 6| kepurei pamauti! Vėl gi ir pagailo man jūsų vargdienėlių, 909 6| per daug neišeitų; todel ir galvojau, kaip įmanydamas, 910 6| įmanydamas, kad tiktai išsisukus ir netuščiomis sugrįžus. Kitados, 911 6| suprantate, jogei kitaip ir susipažinti nebūtų buvę 912 6| galima, o neturint pažinties, ir kam pagalbos nerastumei. 913 6| Ne tik kapeikomis, bet ir rubliais tenai neužkiši. 914 6| Žinoma, skaitant eilėje ir mane patį, nes kame nors 915 6| tai yra prie durų arba ir už durų ir, gudo mėnesi 916 6| prie durų arba ir už durų ir, gudo mėnesi pralaukęs, 917 6| sugrįžti gautum tuščiomis. Man ir taip, kaip matote, pasisekė 918 6| pinigais tiktai gudrybe ir gerai pažįstant aplinkybes 919 6| gerai pažįstant aplinkybes ir žmones. Tada penki žmonės 920 6| lekajus 5 - tai 55. Užsikandęs ir jūsų kiekvienas neišeina 921 6| kieno vežimą sėdai, su tuo ir susidėk! Kad užsirūkėme 922 6| Tada turime Jau 50 + 5 ir 25 - tai 80; vežėjui 5 ant 923 6| vežėjui 5 ant alaus - tai ir 85. Buvo 69, tai ir pasirodo, 924 6| tai ir 85. Buvo 69, tai ir pasirodo, kad dar savo teko 925 6| man ne tik ne kasdien, bet ir ne kas mėnuo jie reikalingi, 926 6| Kas kitas gal taip būtų ir padaręs, bet aš taip negaliu: 927 6| ant jūsų sąžinės atsidėti ir pasitikėti, jog mano minkštos 928 6| kelioliką prašymų parašęs ir kiek tiek pasipelnęs, o 929 6| matote, esant.~ - Ką jau ir bekalbėti! Skersai išilgai 930 6| iki mirdami neužmiršime ir visa atlyginsime su priedu! - 931 6| Jarašiukas.~ - Tai tu, broli, ir pasiliktumei gudo mėnesį 932 6| keliavęs. Tenai lekajais ir vežėjais tarnauja tokie, 933 6| auksinais nepasirodysi. Rasit, ir mūsų ponas kur tokiu lekajumi 934 6| betauzyti, kad mums gardi ir pusrublinė! - nekantriai 935 6| Visi užjausdami nusikvatojo ir išsitraukė iš kišenių savuosius.~ - 936 6| dirvonus. Tegu neša mums ir mūsų vaikams gausius vaisius 937 6| gausius vaisius mūsų bočių ir probočiu kruvinasis prakaitas!~ - 938 6| mūsų garbingasis daktaras ir advokatas! - staiga sušuko 939 6| sušuko visu balsu Laurinaitis ir užsivertė pilną butelį dugnu 940 6| įvairiausių šūkavimų: paminėjimų ir pagarbinimų; buteliai tuštėjo 941 6| rūpesnių vaisiams aplaistyti ir taip didžios laimės karščiui 942 6| vargdienių globėjas! suriko vyrai ir, sugrobę iš visų šalių, 943 6| palubį. Teprapuola vokiečiai ir mūsų ponai, jų lekajai!~ 944 7| trenksmą prasivėrė durys ir rimtai įžengė į vidų Tamošius. 945 7| Tamošius. Nusisuko į kertę ir ilgai, kažin kodel nepaprastai 946 7| buvo kažin koks nedrąsus. Ir visada nepakalbus, dabar 947 7| triukšmingai tyrinėjo iš nuovargio ir nuo degtinės jau mėlynai 948 7| Atleisi jau, brolyti. Ir kunigas po du kartu to paties 949 7| tiktai težino iš žmonių ir iš žemelės paskutinius syvus 950 7| paskutinius syvus traukti ir įvairiems atsibaldoms besukišti! 951 7| Jei mūsų Dievo duotu ponu ir tėvu skaitos, kaipo mums 952 7| laidokauti, važinėjo, - tegu ir mus būtų pargrįžęs pamokęs, 953 7| ne mokslus padorius ėjo, ir tik žmones plėšt iš paskutinio 954 7| besidarbuodami sveikatą ir galvas padėjo, ir mes per 955 7| sveikatą ir galvas padėjo, ir mes per visas gražiausių 956 7| pats tenai, kur jaunybę ir sveikatą pralaidokavo ir 957 7| ir sveikatą pralaidokavo ir visa, kas mūsų, niekinti 958 7| kas mūsų širdims brangu ir šventa! Kad būtų užsieniuose 959 7| užsieniuose ko pats išmokęs, būtų ir mus ko gero pamokęs, ne 960 7| pataikė į stovinčią stiklinę ir susivarė sau stiklų į saują. 961 7| atsitikimuose paprastai malšinančią ir blaivinančią daro įtaką, 962 7| blaivinančią daro įtaką, taigi ir mūsų įsikarščiavę ponų bei 963 7| šeimininkės Mortos apžiūrėjo ir apraišiojo gerokai sužeistą 964 7| sužeistą pono daktaro ranką ir jau tylomis išsiskirstė 965 7| veltui žmonės kalba.~ - Ir sublogęs: kaip per vartus 966 7| įtikinti savo globėjo, spartūs ir linksmi kibo dabar Palieknės 967 7| balsais naminių gyvulių ir paukščių. Nuo girios tolydžio 968 7| jiems įkandin tarė barškalų ir skambalėlių tęvi atbalsiai. 969 7| Sena boba ne zobova...~ ir paskui atskirais žodžiais 970 7| atskirais žodžiais persimėtymas ir tikras nuoširdus jaunybės 971 7| šienelį;~Ar nereiks grėbėjos~Ir rugeliams rišėjos?~ Kažin 972 7| Reiks man grėbėjos ~Ir rugeliams rišėjos! ~Reiks 973 7| rugeliams rišėjos! ~Reiks man ir tokios, ~Ką su manim pernakvos!~ - 974 7| netrūko, o tavo grėbliagalvio ir nebėra! - ir - ka! ka! ka! - 975 7| grėbliagalvio ir nebėra! - ir - ka! ka! ka! - kvatojimas. - 976 7| Nebekrapščiusi! Pataisysi patsai ir neprašytas!~ - Kad tu 977 7| tartum sugautos merginos, ir taip toliau, ir taip toliau.~ 978 7| merginos, ir taip toliau, ir taip toliau.~ Taip dėjosi 979 7| ilgiau laukė, juo daugiau ir daugiau kilo abejojimų.~ 980 7| atkartojo klausimą Jonušas, ir labiau atsidėjęs pažvelgė 981 7| buvo pailsęs greitai bėgęs ir sunkiai alsavo.~ - Pražuvę 982 7| atsikvapstydamas Tamošius ir parodė ranka į dvarą. - 983 7| dvare buvau: buvau kalvėje ir ten girdė|jau tikrai.~ - 984 7| Negalime juk dabar taip ir eiti šunų lodinti?!~ - 985 7| Užsimetė ant pečių sermėgą ir, pametęs dalgį vietoje, 986 7| paupiu spėriai žengė du vyru, ir neilgai trukus, atsistojo 987 7| iš tavo tėvo visa perkame ir pas jį geriame.~ - Ni! 988 7| daugiau su savimi, o tuo tarpu ir parašas nusitrins.~ - 989 7| nėh ko dahit. Dvi kapeiki ir tai pinigai. Eikim, ba sutems.~ 990 7| Tamošius žyduką už pažastų ir pakėlė ligi parašo.~ - 991 7| nepasiusdamas nekantrus Tamošius, ir užsimojo žyduku, tartum 992 7| Tamošius uždegė degtuką, ir žydukas išplėtė akutes skaityti. 993 7| skaityti. Perskaitė tylomis ir atsitraukė.~ - Ko neskaitai, 994 7| tate! - suklykė vėl žydukas ir prisiglaudė, kaip putpeliukas, 995 7| vai! jisai jumis plusta ir jokės; ponas Tamošas užpyks; 996 7| o Maušiukas, nuglostytas ir suramintas, skaitė:~ " 997 7| mažiausia trijų mastų." Ir parašas: "dakatras ir advokatas 998 7| Ir parašas: "dakatras ir advokatas D."~ Prie paskutinių 999 7| ant žemės nuo Jonušo rankų ir, nebelaukdamas pasiaiškinant, 1000 7| pasiutusiai surikęs į duris ir vienu savo kieto kumsčio