Part

 501 4|                pramoko skaityt, rašyti ir dargi skaitliuoti, todel,
 502 4|             todel, kaipo namų augintas ir ištikimas, neužilga buvo
 503 4|                prie ko nors prisirišti ir ką nors pamilti, tai ir
 504 4|                ir ką nors pamilti, tai ir mūsų Riškus, artimųjų nebetekęs,
 505 4|               dėkingas visą savo amžių ir savo ponams ištikimai tarnauti.
 506 4|             ponams ištikimai tarnauti. Ir jis tuo įtikėjo ir iš širdies
 507 4|           tarnauti. Ir jis tuo įtikėjo ir iš širdies prisiėmė sau
 508 4|             sau už gyvenimo keliavedį. Ir visą amžių tą apžadą tikrai
 509 4|               Betgi buvo valandų, kada ir jo dvasia kėlė maištą: kildavo
 510 4|                važiuot toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas.~    -
 511 4|               Kaip tai gerai būtų, kad ir aš galėčiau į didelį miestą
 512 4|            Visa ponija leidosi juokais ir gerą valandą gėrė josi tokiu
 513 4|            lakioti!? Argi ne juokinga? Ir jisai pats įtikėjo, kad
 514 4|          pasišaukė jį ponas prie savęs ir tarė:~    - Nuo šiol būsi
 515 4|                rytą perduos tau knygas ir užimsi jo vietą.~    Lyg
 516 4|            pasilenkė tiktai prieš poną ir išėjo.~    "Ponas" Kajetonas
 517 4|            Kajetonas susitiko jį kieme ir trumpai tarė:~    - Eik
 518 4|                 atiduosiu knygas! ~    Ir pamatė Riškus, kaip senuko
 519 4|                užėjo ašaromis. Atjautė ir senuko balso drebėjimą,
 520 4|          senuko balso drebėjimą, todel ir jam pačiam akys suvilgo.~   
 521 4|         pažvelgė tada į jį užjausdamas ir tarė kiek stipresniu balsu:~    -
 522 4|              prieš tai nepadarysi.~    Ir padavinėjo senis savo jaunajam
 523 4|        jaunajam įpėdiniui knygas, rodė ir aiškino ilgas eiles skaičių,
 524 4|             kvailybė: silpnybė pririša ir sunku!...~    - Tamstelė,
 525 4|                kampų dulkes bešluostąs ir svetimų turtų skaičiais
 526 4|                tik keturios dešimtys - ir šimtai metų prieina savo
 527 4|               prieina savo galą; taigi ir man atėjo toksai galas:
 528 4|         pasakyta: "pasitrauk šalin!" - ir eik sau kur benorįs! - Ka-ka-ka! -
 529 4|            senis.~    - O aš jau buvau ir beužmiršęs, jog visa tai
 530 4|                broleli, neprasilenksi, ir štai jau aš savąjį ir priėjau;
 531 4|   neprasilenksi, ir štai jau aš savąjį ir priėjau; dabar tu siek savąjį! -
 532 4|     atsitraukti nuo priprastųjų daiktų ir vietos; ir tasai senelio
 533 4|          priprastųjų daiktų ir vietos; ir tasai senelio kartusis juokas
 534 4|               jaunojo įpėdinio ausyse, ir akyse stovėjo palinkusi
 535 4|               aiškinančio jam skaičius ir knygų vedimo tvarką. Prisipažino
 536 4|            tvarką. Prisipažino kitąsyk ir ponui. Ponas pasijuokė iš
 537 4|           ponui. Ponas pasijuokė iš jo ir pagaliau pasakė, kad tai
 538 4|   įsijautrinimas, kad tai esanti liga, ir stengėsi užmiršti savo senąjį
 539 5|        kontraktus, priiminėjo pinigus, ir visa ištikimai atiduodavo
 540 5|            apyskaitomis. Gyrė jį ponas ir jam miela buvo ta pagyra;
 541 5|               didžiau stengėsi įtikti, ir galop užmiršo ir jisai,
 542 5|               įtikti, ir galop užmiršo ir jisai, kad nieko čia neturi
 543 5|            užsimiršo besąs vien tarnas ir vergas; prigudo, nelyginant
 544 5|              prie jų traukė; bet vieną ir kitą sykį - ir kaskart dažniau
 545 5|               bet vieną ir kitą sykį - ir kaskart dažniau pastebėjo,
 546 5|               vienas kitam pamerkdavo, ir kalba trūkdavo nepabaigta.
 547 5|                jauni bernukai tebebuvo ir jis nebuvo dar "dešinioji
 548 5|                atsistojo jų tarpe.~    Ir ponija iš savo šalies matė
 549 5|             prie sodiečių besilankymus ir vėl savotiškai apie tatai
 550 5|             protavo.~    - Tepk mužiką ir medumi, jisai vis dvoks
 551 5|              tvirčiau jausis pririštas ir prie dvaro reikalų: juk
 552 5|          dalysis duona, su tuo dalysis ir dvasia, ir jausmais, ir
 553 5|              su tuo dalysis ir dvasia, ir jausmais, ir palinkimu;
 554 5|                ir dvasia, ir jausmais, ir palinkimu; radęs nors paskutinę
 555 5|         ypačiai jei dar bus leista jam ir vienas kitas žodis prie
 556 5|            žodis prie mūsų stalo tarti ir kaip ir mintimis pasidalyti.~   
 557 5|               mūsų stalo tarti ir kaip ir mintimis pasidalyti.~   
 558 5|              Išklausiusi šitos "vidaus ir užsienių politikos" lekcijos,
 559 5|                 bet dargi "pasiaukojo" ir pati vieną kitą užuojautos
 560 5|         ištikimąjį vergą pratarti.~    Ir buvo taip, kaip norėjo ponas:
 561 5|                 visada buvo kviečiamas ir Riškus ir sodinamas kitapus
 562 5|              buvo kviečiamas ir Riškus ir sodinamas kitapus virtuvo
 563 5|              sodinamas kitapus virtuvo ir didžiojo buketo, idant vis
 564 5|    neatsilieptų patsai neklaustas.~    Ir tikrai, šitokia ponų politika
 565 5|                jaunikaičio dvasią, bet ir atstūmė nuo jo sodiečių
 566 5|         apdovanodama ponų pasitikėjimu ir ne gaivinančiais, bet dažniausiai
 567 5|         spinduliais dvasios reikaluose ir ponų stalo išėdomis - kūno
 568 5|               reikalų. Nors kiekvienam ir patarimą ir pašalpą mielai
 569 5|            Nors kiekvienam ir patarimą ir pašalpą mielai ir nuoširdžiai
 570 5|             patarimą ir pašalpą mielai ir nuoširdžiai teikdavo, maža
 571 5|            jisai vėl, nors nebėgo, bet ir neužsipuldavo labai prie
 572 5|                gi savo širdį su dvasia ir kūnu atidavė ponams.~   
 573 5|          atidavė ponams.~    Ar turėjo ir ponai jam kiek nors širdies
 574 5|            ponai jam kiek nors širdies ir palankumo - sunku atsakyti. -
 575 5|                atsakyti. - Reikalingas ir naudingas buvo, tai ir brangino
 576 5|     Reikalingas ir naudingas buvo, tai ir brangino ir guodė savaip,
 577 5|        naudingas buvo, tai ir brangino ir guodė savaip, kaip ir kitą
 578 5|         brangino ir guodė savaip, kaip ir kitą reikalingąjį savo turtą,
 579 5|           stalo; susirgusį aplankydavo ir ponas ir ponia; ir daktarą
 580 5|         susirgusį aplankydavo ir ponas ir ponia; ir daktarą parveždavo,
 581 5|         aplankydavo ir ponas ir ponia; ir daktarą parveždavo, ir vaistų
 582 5|                 ir daktarą parveždavo, ir vaistų duodavo. Jeigu visus
 583 5|                 tai nors savaip mylėjo ir ponai ištikimiausįjį savo
 584 5|                bent manė patsai Riškus ir, kaip sakoma, iš kailio
 585 5|         prigimties reikalavimų vergas. Ir mūsų Riškus, nors maža teturėjo
 586 5|            įsižiūrėti į dvaro siuvėją, ir pašoko jame noras savo lizdą
 587 5|             galėjo ši tą sau prasidėti ir įsisvajojo: pritykojo paną
 588 5|         pritykojo paną Mortą nuošaliai ir trumpai, širdingais žodžiais,
 589 5|            nuraudonavo, kaip pinavijas ir, akis žemyn nuleidusi, padavė
 590 5|                 padavė jam abi rankeli ir tyliai tyliai, kad ir šelmis
 591 5|          rankeli ir tyliai tyliai, kad ir šelmis vėjelis negirdėtų,
 592 5|         vėjelis negirdėtų, tarė:~    - Ir aš tamstą myliu!~    Jaunajam
 593 5|                sugrobė merginą į glėbį ir tvirtai tvirtai pabučiavo.~    -
 594 5|             išsigando savo užsimiršimo ir pabėgo į savo oficiną.~   
 595 5|          matėsi besąs "pilnas žmogus"; ir rodėsi įsisvajojusiam, kad
 596 5|            ponus, abiem kojas apkabino ir - sustojo, nebeišmanydamas,
 597 5|              vesti, - pratarė ant galo ir vėl ponams rankas nubučiavo.~   
 598 5|               už gerąją širdį, bet dar ir kitą lygiai reikalingą ir
 599 5|              ir kitą lygiai reikalingą ir gerą darbininkę pavilioti
 600 5|              gerą darbininkę pavilioti ir paveržti nepasidrovi.~   
 601 5|          Nukaito Riškus, tai išgirdęs, ir vėl nubalo, ir stovėjo,
 602 5|               išgirdęs, ir vėl nubalo, ir stovėjo, kaip stabo ištiktas,
 603 5|               netikėti buvo jam ponios ir pono žodžiai. Bet, supratęs,
 604 5|                 biauriausiai nusidėjęs ir su ašaromis meldė atleidimo.~    -
 605 5|               Kvailas buvau, - tarė, - ir nesupratau, ką darąs; bet
 606 5|         nedėkingas būti nenorėjau!~    Ir pono ir ponios veidai nušvito,
 607 5|            būti nenorėjau!~    Ir pono ir ponios veidai nušvito, matant
 608 5|    susigraudinimą; atsileido jų širdys ir čia pat pasodino jį arbatos
 609 5|             pasodino jį arbatos gerti. Ir gėrė minkštaširdis Riškus,
 610 5|           paduotąją stiklinę iki dugno ir, vėl ponui ir poniai rankas
 611 5|                iki dugno ir, vėl ponui ir poniai rankas nubučiavęs,
 612 5|             raidės, maišėsi skaitlinės ir nusėdėti vietoje nebegalėjo.
 613 5|             bet buvo protinga mergaitė ir greitai sugebėjo kaip reikiant
 614 5|           priežastį, karčiai nusijuokė ir tarė:~    - Ateis laikas -
 615 5|                Ateis laikas - gal būt, ir neužilga, kada suprasi,
 616 5|              jog tol ponams mielas esi ir reikalingas, kol tebesi
 617 5|         reikalingas, kol tebesi jaunas ir stiprus ir už tris dirbti
 618 5|               tebesi jaunas ir stiprus ir už tris dirbti pajėgi; ateis
 619 5|            senatvė, nusilpnės sveikata ir protas, ir išgirsi pats,
 620 5|          nusilpnės sveikata ir protas, ir išgirsi pats, kaip pirmtakūnas
 621 5|              tuomet Riškus išmintingos ir malonios merginos perspėjimu,
 622 5|           tarpo kitados buvo išskirtas ir išauklėtas... dvaro naudai.
 623 5|      išauklėtas... dvaro naudai. Dabar ir jisai nusidėvėjo iš eilės
 624 5|              jisai nusidėvėjo iš eilės ir niekas jau nebekviečia išeinančio
 625 5|         nustojo buvęs dvarui naudingas ir... gali sau laisvas dangintis
 626 5|            dangintis stipti kitur.~    Ir šit išeina jisai alkanas
 627 5|               šit išeina jisai alkanas ir apiplyšęs vien dvejetu gerokai
 628 5|                ryšeliu vienoje rankoje ir lazda antroje.~    Kur gi
 629 5|                ja su reikalingaisiais. Ir netiktai ja, bet ir kitomis
 630 5|  reikalingaisiais. Ir netiktai ja, bet ir kitomis atliekanomis; del
 631 5|          atliekanomis; del ponų meilės ir per jų geradarybę nustojęs
 632 5|             per jų geradarybę nustojęs ir ant visados išsižadėjęs
 633 5|          vilties įsikurti savąjį lizdą ir šeimyną - prisiėmė sau uždaviniu
 634 5|          prisiėmė sau uždaviniu mylėti ir šelpti visus, kas tiktai
 635 5|               prisiėmė jį už savąjį... Ir jisai pats nuo ano su ponu
 636 5|           nuosavybe: juk negalėjo imti ir sugrąžint dvarui atgal jam
 637 5|             atgal jam suteiktųjų žinių ir mokslo. Teko vergauti už
 638 5|               nebeatgrąžinamąją skolą. Ir mūsų Riškus ištikimai ir
 639 5|               Ir mūsų Riškus ištikimai ir ramiai vergavo, užpelnomis
 640 5|        dalydamos su kaimo vargdieniais ir visais reikalingaisiais,
 641 5|             atsidavusį savo vergą, bet ir iki mirštant.~    Apsiriko:
 642 5|                    Apsiriko: neaplenkė ir jo paprastoji ponams betarnaujant
 643 5|             dvaro tarno, kiek privengė ir nepasitikėjo pilnai kai
 644 5|             dalykuose, mylėjo gelto jį ir guodojo už nepaprastąjį
 645 5|                už nepaprastąjį meilumą ir gerąją širdį: ar tai ligoje,
 646 5|                gelbėjo kaip įmanydamas ir patarimu, ir vaistais, ir
 647 5|                įmanydamas ir patarimu, ir vaistais, ir pinigais. Tokiu
 648 5|              ir patarimu, ir vaistais, ir pinigais. Tokiu būdu ir
 649 5|                ir pinigais. Tokiu būdu ir sutaupytieji pinigai tirpo
 650 5|                pavasario saulėkaitoje, ir bepaliko išsinešt apčiuopiamos
 651 5|            apdėvėtas švarkas ant pečių ir mažas ryšulėlis rankoje.~   
 652 5|            kitur užeiti atsisveikinti, ir pakeliui šitai užėjo ir
 653 5|                ir pakeliui šitai užėjo ir pas Juozą. Katalikiškai
 654 5|     permirkusius nuo lietaus drabužius ir nedrąsiai teisintis del
 655 5|                   užėjau atsisveikinti ir su jumis, mielieji kaimynėliai! -
 656 5|                   tarė pamojęs kojomis ir bakstelėdamas lazda į aslą. -
 657 5|             veidas skaudžiai susiraukė ir, prisidengęs akis rankomis,
 658 5|            kaip pelė katino smaugiama, ir nebesulaikomos ašaros vėl
 659 5|                 Ne tiek saulės šviesos ir šilumos, kiek pro langą
 660 5|             tesimato: atrasite širdžių ir žmonių, kurie neleis pražūti
 661 5|           prašutinsiu, pasistiprinsite ir ant širdies bus lengviau
 662 5|               ant širdies bus lengviau ir linksmiau. Kur beeisite?
 663 5|              nusivilkti šlapių drapanų ir, kaip kas įmanydamas, nuvargusi
 664 5|                nuvargusi senelį ramino ir glamonėjo.~    Galingu tvanu
 665 5|               artimoji kraujo giminybė ir vienu akimirksniu be pėdsako
 666 5|           pastumtojo pasenusiojo tarno ir jo gimtinių kaimynų. Jau
 667 5|                   dabar nebe palankumą ir gerumą kitados šito pamintojo
 668 5|               vargdienio gerbė: glaudė ir guodė savąjį kraują! Pranyko
 669 5|         Pranyko abejojimai - atsiliepė ir suvirpėjo brolių širdys!... "
 670 5|          brolių širdys!... "Nudėvėtas" ir išmestas iš dvaro tarnas
 671 5|            ponija suteikti savo galybe ir malone.~    - Kas gi nutiko?
 672 5|              nuo senio peršlapusį rūbą ir šiek tiek vargšą suraminę.~    -
 673 5|               tvarkų lengva susilaukti ir netikėto,- atsakė šildydamos
 674 5|           netikėto,- atsakė šildydamos ir džiovindamos prie ugnies
 675 5|             Švarcą, o nuo manęs atstok ir ne nervuok!" Ponas Švarcas
 676 5|           darbo nebesą.~    Galvoju aš ir šiaip ir taip - nieko gera
 677 5|                    Galvoju aš ir šiaip ir taip - nieko gera neišeina.
 678 5|           nutraukdama. Kai kurią dieną ir to pradėjo trūkti.~    Neužilga
 679 5|                jog netiktai darbo, bet ir vietos man dvare nebėra:
 680 5|              nauja šeimininkė vokietė, ir ta keliomis valandomis sava
 681 5|            sava tvarka visa apžergusi, ir man stačiai pasakė, kad
 682 5|      šeimininkė laksto, kaip pašėlusi. Ir ji giriasi "štembuklų" pridarysianti.~    -
 683 5|           beveik kaip motina ponaičių: ir "mamka" ir auklė taip pat
 684 5|            motina ponaičių: ir "mamka" ir auklė taip pat dabartinio
 685 5|                   Nosies tiesumu, kaip ir aš, - atsakė senis, ir galvą
 686 5|            kaip ir aš, - atsakė senis, ir galvą palenkė žemyn, slėpdamas
 687 5|          sveikatą, jaunystę pragaišino ir galop... eik kur akys neša!~    -
 688 5|               jus, visus žada išmėtyti ir žemę visą prie dvaro suimti:
 689 5|                laukus žada daryti. Jau ir kamarninkas yra pasikviestas
 690 5|                dar mes žadame, tikimės ir poną ir jo vokiečius pašokinti!~   
 691 5|                žadame, tikimės ir poną ir jo vokiečius pašokinti!~   
 692 5|                       Riškus susimąstė ir, kiek palūkėjęs, tarė:~    -
 693 5|            visuotinis ūkio atsilikimas ir nupuolimas.~    - Ar tu
 694 5|                ten siekiame su kastuvu ir nagais išdirbame, o pas
 695 5|            Joną susimanė vasarojų sėti ir tai beveik į plėšimus: vieną
 696 5|               atkartoti nebereikią!... Ir tie dar vapa?! Šit kame
 697 5|            nusispiaut ant tokių stulpų ir piliorių drauge! - atsiliepė
 698 5|                šilimos, nei medžiagos! Ir tokie dar pučiasi, lyg rupūžės
 699 5|       sveikatos, proto, doros, širdies ir dūšios grįžta toks kevalas
 700 5|         visokių svetimųjų šalių išgamų ir atmatų vadovaujamas! - gerų
 701 5|                   gerų žmonių piktinti ir žudyti bei šalies vargų
 702 5|              didinti!~    - Tai žinoma ir matoma, - pritarė Riškus: -
 703 5|             mūsų, tik del savo gerovės ir dirba taip, kaip jiems naudinga,
 704 5|                žiūri, kaip kuo daugiau ir greičiau prisiplėšti, namo
 705 5|               savųjų žmonių atsitraukę ir savo šalies reikalų nei
 706 5|                tiek savąjį turtą plėšt ir naikint padėdami. Apsižiūrėkite
 707 5|                garinius tartokus stato ir, įsisukę į miškus, kaip
 708 5|                vėl garinėmis mašinomis ir vindais. Paskui žiopliai
 709 5|                 Paskui žiopliai pūrina ir stebisi, kad šalyje ligos
 710 5|            ežerai išdžiūvę; girios juk ir oro nuodus sugeria ir drėgmę,
 711 5|              juk ir oro nuodus sugeria ir drėgmę, smalką išlaiko!
 712 5|          žaliosios girelės taip sunyko ir vis labyn nyksta?~    Nutrūko
 713 5|            nyksta?~    Nutrūko kalbos, ir visi susimąstė; tiktai vienur
 714 5|           Gailesis dabar ima, veizdint ir į tuos dvaro darbininkus, -
 715 5|        skausmus: - susamdys padieniais ir žudo žmones, kaip velniai
 716 5|          žmones, kaip velniai pragare. Ir kaip įgudrėjo! Bijodami,
 717 5|                 paars, paars - žiūrėk, ir belekiąs kuris į karklyną.
 718 5|                vandens pasirodyti. Net ir lietuviškai prašneko iš
 719 5|               kumposios nosies akinius ir, prasivožęs savo visuotinės
 720 5|                 suriko tiktai vokietis ir kaip pašoks, kaip dūmas
 721 5|             čia jau pritrūko vokiečiui ir tinkamų žodžių visose jam
 722 5|               pasispiaudė, pasispiaudė ir parėjo namo besispiaudydamas
 723 5|           parėjo namo besispiaudydamas ir bepliukuodamas. Nebebuvo
 724 6|              buvo skaityti jį bepročiu ir visiškai užmiršo. O jis
 725 6|               tarpu atsisėdo ant lovos ir atsidėjęs klausė, ką Riškus
 726 6|         nubraukti - kažin ką dengiantį ir slėgiantį. Riškui pasakoti
 727 6|         dusliai ant pagalvių parsviro, ir tada tiktai visi išgirdo
 728 6|           kaimynėliai, už meilųjį žodi ir gerąją brolių širdį! Pasikalbėjome -
 729 6|           širdį! Pasikalbėjome - metas ir toliau keliauti! - pratarė
 730 6|           pratarė atsiminęs savo vargą ir keldamos nuo suolo Riškus.~    -
 731 6|                beeisi tokiu keliu? Kas ir žmonės mes bebūtume į tokį
 732 6|               beesu iš buvusios sunkos ir visos kam nors betinkamos
 733 6|                 ar maža tai verta? Ogi ir mums seniesiems šį tą papasakosi
 734 6|            seniesiems šį tą papasakosi ir patarsi, ar tai mes už kalnelio
 735 6|           išsuko seniui iš rankų lazdą ir atsistojo prie pakabintojo
 736 6|            besistebėdamas, kas dedasi, ir užsimiršo nusibraukti gausias
 737 6|              ašaras, per liesąjį veidą ir žiluosius uostus beriedančias, -
 738 6|              ašaras širdingo džiaugsmo ir didelio dėkingumo. Apkabino
 739 6|          Apkabino Rymeiką aplink kaklą ir graudžiai, balsiai, tikrai,
 740 6|            kūdikis, apsiverkė. Paskui, ir su visais ten buvusiais
 741 6|         nebebijoti. Argi galėjo kitaip ir manyti?~    Bet vis gelto
 742 6|                rodytis nepadoru, taigi ir vėl pasiuntė Laurinaitį
 743 6|     apskritesnės buvo, negu paprastai, ir jose matyt buvo pasibaisėjimas.~    -
 744 6|           prisiklausyt teko tokių, kad ir be kulpijimo akys gali išsprogti
 745 6|          kulpijimo akys gali išsprogti ir žandai supusti. Niekų prisiklausiau
 746 6|               plepėti, tai dažniausiai ir išplepa.~    - Kas gi nutiko? -
 747 6|           nutiko? - ėmė neberimastauti ir kiti kaimynai.~    Laurinaitis
 748 6|           tabako žiupsnį, nusičiaudėjo ir prabilo:~    - Įeinu į monopolę -
 749 6|               pasakojo gerai jį žinąs, ir pasakojo, kad tasai mūsų
 750 6|              trejetą iš šaikos nutvėrę ir kad taip pat vienakį matęs
 751 6|             Kas bus, tai bus; nueisime ir pamatysime. Daug žmonės
 752 6|                pamatysime. Daug žmonės ir pramano, - bandė raminti
 753 6|          pramano, - bandė raminti save ir kitus Jonušas: - vienas
 754 6|             del kokio piktumo, trečias ir taip sau pamala, kad liežuvis
 755 6|               giliai į galvą įsigraužė ir ramybę atėmė. Nesmagu buvo
 756 6|          patsai globėjas jiems atidarė ir pasitiko sveikas ir nepaprastai
 757 6|            atidarė ir pasitiko sveikas ir nepaprastai linksmu veidu.~    -
 758 6|              iškalbesnis.~    - Ko čia ir beklausiate? Džinkt, brinkt
 759 6|            beklausiate? Džinkt, brinkt ir apsidirbome su ponu, nelyginant
 760 6|              laiko, pamarmėsime; o mat ir apyskaitą išduoti reikia:
 761 6|           galvos.~    - Ką jau sveikas ir bekalbi! Ir poterius kalbėdami,
 762 6|                jau sveikas ir bekalbi! Ir poterius kalbėdami, tamstos
 763 6|           kalbėdami, tamstos sveikatos ir gerosios širdies neužmirsime,
 764 6|          gerosios širdies neužmirsime, ir mūsų vaikai dar paminės, -
 765 6|        patikrino atėjusieji.~    - Jei ir neabejojate, tai del mano
 766 6|                 o beklausydami, kai ko ir pasimokysite, - spyrėsi
 767 6|        Laurinaitis, o tamsta?... - šit ir užmiršau, - tarė žiūrėdamas
 768 6|               tik sodiečiai susitūpstė ir nutilo, tuoj daktaras ėmė
 769 6|              Laurinaitis.~    - Tylėk! Ir tauzys! - sudraudė kiti
 770 6|           laimė mano, kad ne pirmiena: ir gardu radęs, žinau kada
 771 6|            palaukti dar gardesnio. Ogi ir skatikėliai ne savi kišeniuje
 772 6|             savi kišeniuje barška, kad ir gerai būtų tuo tarpu gurkšnelis
 773 6|                nesusigundinus daugiau, ir to atsižadėjęs, pasakiau
 774 6|      žydelaitei, kad veikiai sugrįšiu, ir išėjau. - Tiek ten aš tau
 775 6|              išėjau. - Tiek ten aš tau ir begrįšiu - išeidamas manau
 776 6|      pasigėrėdami pono daktaro gudrumu ir tokiu mandagiu apsiėjimu
 777 6|            skatikais; bet tuoj nutilo, ir vėl visi susmeigė akis į
 778 6|             žirnius beria! čia pas mus ir urėdninkas taip nemokės!~    -
 779 6|               ne kiekvienam ten galima ir prieiti! - rimtai paaiškino
 780 6|             rimtai paaiškino daktaras, ir tęsė savo pasakojimą toliau.~   
 781 6|              lekajus. Mat, tenai sunku ir beatskirti: visi ten kaliošuoti,
 782 6|                kaliošuoti, pirštinuoti ir sagomis auksinėmis švytuoja,
 783 6|      ministeris kada nors ims taip sau ir pavalgys pats vienas! Visada,
 784 6|            pietums kepasi visas jautis ir su ragais, tiktai be pusnagų!
 785 6|                kur pipirai auga. Taigi ir aš, pasigailėdamas žmogaus,
 786 6|         pasigailėdamas žmogaus, stoviu ir laukiu. Tik beįeinąs kitas.
 787 6|        Jarašius.~    - Na, bra! pasakė ir nebeliko! Bijok tu pono
 788 6|                 Tik tauziji be reikalo ir trukdai, - subarė pats daktaras. -
 789 6|              saują. Tyčiomis smulkiais ir išsikeitęs turėjau, mat,
 790 6|         auksinų: tenai visi auksinėmis ir sidabrinėmis sagomis sagoti,
 791 6|       sidabrinėmis sagomis sagoti, tai ir su pinigais kitokiais ten
 792 6|          nepasirodysi. Todel, nors tai ir mažiausias buvo iš tarnų,
 793 6|              mažiausias buvo iš tarnų, ir tam įbraukiau apie tris
 794 6|             Gerai, girdi, pasakysiu" - ir, įvedęs mane į kitą kambarį,
 795 6|              kambarį, pasodino į suolą ir liepė palaukti. Tik spėjau
 796 6|             blykt blykt akimis į mane, ir eina sau gūžį atstatęs,
 797 6|        pasikėliau nuo suolo, lenkiuosi ir sakau: "Labadien, tamstele!"
 798 6|           trejetą rublinių ar ketvertą ir kišu į saują, o jis paėmęs
 799 6|               tiktai džingt į grindis, ir nuėjo nosį parietęs. Grįštu
 800 6|                 trauk auksą, nors būtų ir tiek pat, kaip sidabrinių,
 801 6|             bulves, pilsto: sidabrinių ir kišenės neišlaikytų iki
 802 6|               mane sugauti: turėjau aš ir auksinių prisikeitęs, žinodamas
 803 6|          blyktelėjo akim, kaip bulius, ir klausia: "Ko? iškur?" -
 804 6|          apstojo? - suriko daktaras. - Ir kunigas du kartu to paties
 805 6|           tuojau mane atsiminė, pažino ir klausia: "Na, kas atnešė?
 806 6|           norėčiau, sakau, pasikalbėti ir tamstos šviesenybės užtarimo
 807 6|              ar atsikėlė vyras." Išėjo ir neužilga beįsiveda į šeimyninę
 808 6|         neužilga beįsiveda į šeimyninę ir su pačiu ministeriu. Aš
 809 6|             duraką", keliu į užpakalį, ir laukan pro duris, nelyginant
 810 6|               šunį. Su manim to nebuvo ir nebus, bet vis gelto protauti
 811 6|               jis už čiupros paduskino ir šaukia ant manęs: "Vėjavaiki!
 812 6|              ant kurio mes, mūsų tėvai ir tėvų tėvai esame gimę ir
 813 6|               ir tėvų tėvai esame gimę ir užaugę, paskutini sklypelį
 814 6|              paraudo, net pamėlynavo - ir kaip užkeiks: "Aš juos!...
 815 6|      Laurinaitis; kiti tik susipurtino ir klausėsi toliau.~    - Taigi
 816 6|           pasistebėjimą iš jo gudrybės ir drąsumo, ir suko liežuviu,
 817 6|                jo gudrybės ir drąsumo, ir suko liežuviu, kaip klebetu,
 818 6|               abudu klausosi, klausosi ir pagaliau patsai ministeris
 819 6|             juos: visiems žemę atimsiu ir sodiečiams atiduosiu."~    -
 820 6|             sakau, ką ausimis girdėjęs ir akimis regėjęs. Tam juk
 821 6|                akimis regėjęs. Tam juk ir važinėjau, kad visa tikrai
 822 6|             važinėjau, kad visa tikrai ir be abejonių sužinočiau.~   
 823 6|           avilyje:~    - Eis vokiečiai ir su savo auklėtiniais iš
 824 6|           šūkavo už vienas kito vyrai, ir linksmas, kietas kvatojimas
 825 6|                Patsai daktaras, smagus ir linksmas, tik rankas trynėsi.~    -
 826 6|                      Nežūsite! - šaukė ir jis balsu visus perrėkdamas. -
 827 6|             būtų padaręs.~    - Ką čia ir bekalbėti: mums aukso kalnus
 828 6|             mums aukso kalnus supiltų, ir tai neeitume! - įsitikėdami
 829 6|          tuojau galėjęs duot matininką ir vežkis. Dabar gi, sako,
 830 6|              bus aprūpinta, nebijokit, ir jūsų, sako, neužmiršiu."
 831 6|                  Bežinąs visus vardais ir pavardėmis.~    - Ot galva!
 832 6|               jau mūsų nebemėtys, nors ir iki rudens sutruktų neatsiuntęs
 833 6|             ferflukt".~    Ataušę kiek ir atsipeikėję po taip gyvų
 834 6|               bebildančias. Susimerkė, ir visi, kaip iš kamandos,
 835 6|                ėmė kalbinti.~    - Juk ir gerklė išdžiūvo bekalbant;
 836 6|               blaivai...~    - Kam čia ir galvą besukti! - priešinosi
 837 6|                 Tėvas tėvu - apyskaita ir pinigai savu. Pas mane visa
 838 6|           butelį, akis aukštyn išvertė ir sunkiai atsiduso. Pažvelgė
 839 6|                 Pažvelgė daktaras į jį ir i degtinę, ir suminkštėjo
 840 6|            daktaras į jį ir i degtinę, ir suminkštėjo širdis ir jo:~    -
 841 6|         degtinę, ir suminkštėjo širdis ir jo:~    - O juk tuo vienu
 842 6|                juk tuo vienu stikleliu ir tiktai dar proto nenuskandinsime.
 843 6|                sakant, gerklė išdžiūvo ir pailso bekalbant. Kad Dievas
 844 6|           daktaras: - užgerk iš pačios ir leisk per rankas!~    Laurinaičiui
 845 6|                sukliunkinęs gurktelėjo ir perdavė daktarui; daktaras
 846 6|                įtraukęs atleido kitam, ir taip ėjo tolyn, kol butelis
 847 6|          globėjas. Paėmė gabalą anglio ir priėjo prie baltintos sienos.~    -
 848 6|              vėl 15; ministerio tarnas ir ministerienės tarnaitė po
 849 6|                rub. Ar visi matote? 13 ir 13 tai 26; 2 ir 3 ir 10
 850 6|             matote? 13 ir 13 tai 26; 2 ir 3 ir 10 tai 15; 15 ir 26
 851 6|                13 ir 13 tai 26; 2 ir 3 ir 10 tai 15; 15 ir 26 tai
 852 6|                2 ir 3 ir 10 tai 15; 15 ir 26 tai 41, ir dar 10, tai
 853 6|               tai 15; 15 ir 26 tai 41, ir dar 10, tai ir išeina jau
 854 6|              26 tai 41, ir dar 10, tai ir išeina jau 51. Matote?~    -
 855 6|            myli.~    - Taigi jau rodos ir visa, o tuo tarpu dar ir
 856 6|               ir visa, o tuo tarpu dar ir savų prie šitos kelionės
 857 6|                pridėti nemaža, nors aš ir nevažiavęs būčiau galėjęs
 858 6|               pasidaryti, už kurią jau ir nebeatmenu, kiek atsiėjo
 859 6|               į kuprą gautum nuo tarnų ir ministerio nematęs! O tarnams
 860 6|           laimėsi ? Priėmė užtai dabar ir prie savo stalo, privaišino
 861 6|               kiek tilpstant. Ko tenai ir nebuvo! Ir sūrių, ir kumpių,
 862 6|         tilpstant. Ko tenai ir nebuvo! Ir sūrių, ir kumpių, ir skilandžių,
 863 6|             tenai ir nebuvo! Ir sūrių, ir kumpių, ir skilandžių, ir
 864 6|           nebuvo! Ir sūrių, ir kumpių, ir skilandžių, ir dešrų; paskui
 865 6|              ir kumpių, ir skilandžių, ir dešrų; paskui pampuškų pilną
 866 6|               tik pavalgydino, bet dar ir kelionei ši tą įsikišti
 867 6|             gabalėlis užsiliko; duosiu ir jums paragauti.~    Čia
 868 6|             sienoje įtaisytą indaujėlę ir išėmė, matyt, iš anksto
 869 6|             kąsnelius keptos veršienos ir tiek pat plonintėlių riekelių
 870 6|               duonos, padėjo ant stalo ir tęsė toliau.~    - Suskaitėme
 871 6|              Vargiai būtumėte bepamatę ir paties ministerio prižadėtąją
 872 6|           rankelės plyšta - plaušojasi ir kliūva. O aš, nuo ministerio
 873 6|              nuo ministerio išeidamas, ir besusitinku pačiose duryse
 874 6|           gyvas! Sveikas. Kur beeinąs? ir taip toliau. Susitarėme,
 875 6|          šaukia išeidamas vyriausiasis ir jau mane pažįstąs iš senesnių
 876 6|             mane už rankos, į karietą, ir tiesiai į traktierių. O
 877 6|                kitaip bus, jeigu tenai ir patsai ministeris pasivaikščiodamas
 878 6|               visa taip sudaryta: durų ir langų staktos, nelyginant
 879 6|             lengvai pasisekė susieiti, ir drožiame visi.~    - O kas
 880 6|          kitaip vadinasi. Užeina tenai ir mažesni dvaro tarnai, bet
 881 6|               laimikis: rasi kaip nors ir savaisiais žmoniškai išsiversiu.
 882 6|         dvejetą menkių, kaip kultuvių, ir dar ten kokios marinuotos
 883 6|             gerą stiklinę šaltos kavos ir bekalbant pratariau: - Nepaprastai
 884 6|                mielieji mūsų bičiuliai ir globėjai! Todel ir aš, atmindamas
 885 6|           bičiuliai ir globėjai! Todel ir aš, atmindamas aukštą tamstų
 886 6|       praščiokėlių, pasiskubinau šitai ir tamstoms pranešti ir apsaugoti
 887 6|             šitai ir tamstoms pranešti ir apsaugoti nuo prisiartinančio
 888 6|               prisiartinančio pavojaus ir nelaimės. "Kokio pavojaus?
 889 6|               tuojau prasiblaivę. O aš ir sakau: - Štai, sakau, mūsų
 890 6|              visokiomis "tripūgomis" - ir karvėms melžti, ir kiaulėms
 891 6|       tripūgomis" - ir karvėms melžti, ir kiaulėms šerti, ir dargi
 892 6|             melžti, ir kiaulėms šerti, ir dargi vištoms perėti, ir
 893 6|               ir dargi vištoms perėti, ir visiems kitiems darbams
 894 6|            jiems jokių nebereikią, nes ir visą didžiąją Rusiją su
 895 6|          didžiąją Rusiją su vokiečiais ir tripūgomis apimsią - net
 896 6|               tripūgomis apimsią - net ir ministeriais, girdi, vokiečius
 897 6|        vokiečius pastatysią. - Matote, ir ausis gera šitokioje kelionėje
 898 6|             jomis tuojau, kaip matote, ir pasinaudojau jūsų gerui
 899 6|         vietoje.~    - Kad taip tuojau ir suprasti, kas kam tinka!
 900 6|                 Kur matęs? O aš tuojau ir pasakoju, kaip tai mūsų
 901 6|             žmones į tyrus laukus varo ir visa vokiečiais apleidžia.
 902 6|               mūsų gubernatorių laišką ir šuoliais mane, broleliai,
 903 6|                 o sodiečius visus žeme ir trobomis, ir gyvuliais,
 904 6|                visus žeme ir trobomis, ir gyvuliais, ir visokiais
 905 6|                trobomis, ir gyvuliais, ir visokiais ūkio padarais,
 906 6|           tiktai reikiant, aprūpintų!" Ir štai aš sugrįštu jums apyskaitos
 907 6|               išduoti, jau suvažinėjęs ir į Kauną.~    - Tai tu man!...
 908 6|                kepurei pamauti! Vėl gi ir pagailo man jūsų vargdienėlių,
 909 6|               per daug neišeitų; todel ir galvojau, kaip įmanydamas,
 910 6|       įmanydamas, kad tiktai išsisukus ir netuščiomis sugrįžus. Kitados,
 911 6|               suprantate, jogei kitaip ir susipažinti nebūtų buvę
 912 6|          galima, o neturint pažinties, ir kam pagalbos nerastumei.
 913 6|                 Ne tik kapeikomis, bet ir rubliais tenai neužkiši.
 914 6|                Žinoma, skaitant eilėje ir mane patį, nes kame nors
 915 6|                 tai yra prie durų arba ir už durų ir, gudo mėnesi
 916 6|              prie durų arba ir už durų ir, gudo mėnesi pralaukęs,
 917 6|         sugrįžti gautum tuščiomis. Man ir taip, kaip matote, pasisekė
 918 6|                pinigais tiktai gudrybe ir gerai pažįstant aplinkybes
 919 6|             gerai pažįstant aplinkybes ir žmones. Tada penki žmonės
 920 6|         lekajus 5 - tai 55. Užsikandęs ir jūsų kiekvienas neišeina
 921 6|             kieno vežimą sėdai, su tuo ir susidėk! Kad užsirūkėme
 922 6|                 Tada turime Jau 50 + 5 ir 25 - tai 80; vežėjui 5 ant
 923 6|              vežėjui 5 ant alaus - tai ir 85. Buvo 69, tai ir pasirodo,
 924 6|                tai ir 85. Buvo 69, tai ir pasirodo, kad dar savo teko
 925 6|             man ne tik ne kasdien, bet ir ne kas mėnuo jie reikalingi,
 926 6|                Kas kitas gal taip būtų ir padaręs, bet aš taip negaliu:
 927 6|              ant jūsų sąžinės atsidėti ir pasitikėti, jog mano minkštos
 928 6|              kelioliką prašymų parašęs ir kiek tiek pasipelnęs, o
 929 6|            matote, esant.~    - Ką jau ir bekalbėti! Skersai išilgai
 930 6|                iki mirdami neužmiršime ir visa atlyginsime su priedu! -
 931 6|       Jarašiukas.~    - Tai tu, broli, ir pasiliktumei gudo mėnesį
 932 6|               keliavęs. Tenai lekajais ir vežėjais tarnauja tokie,
 933 6|         auksinais nepasirodysi. Rasit, ir mūsų ponas kur tokiu lekajumi
 934 6|              betauzyti, kad mums gardi ir pusrublinė! - nekantriai
 935 6|            Visi užjausdami nusikvatojo ir išsitraukė iš kišenių savuosius.~    -
 936 6|               dirvonus. Tegu neša mums ir mūsų vaikams gausius vaisius
 937 6|             gausius vaisius mūsų bočių ir probočiu kruvinasis prakaitas!~    -
 938 6|              mūsų garbingasis daktaras ir advokatas! - staiga sušuko
 939 6|          sušuko visu balsu Laurinaitis ir užsivertė pilną butelį dugnu
 940 6|       įvairiausių šūkavimų: paminėjimų ir pagarbinimų; buteliai tuštėjo
 941 6|           rūpesnių vaisiams aplaistyti ir taip didžios laimės karščiui
 942 6|      vargdienių globėjas! suriko vyrai ir, sugrobę iš visų šalių,
 943 6|           palubį. Teprapuola vokiečiai ir mūsų ponai, jų lekajai!~
 944 7|               trenksmą prasivėrė durys ir rimtai įžengė į vidų Tamošius.
 945 7|             Tamošius. Nusisuko į kertę ir ilgai, kažin kodel nepaprastai
 946 7|              buvo kažin koks nedrąsus. Ir visada nepakalbus, dabar
 947 7|     triukšmingai tyrinėjo iš nuovargio ir nuo degtinės jau mėlynai
 948 7|                  Atleisi jau, brolyti. Ir kunigas po du kartu to paties
 949 7|                tiktai težino iš žmonių ir iš žemelės paskutinius syvus
 950 7|              paskutinius syvus traukti ir įvairiems atsibaldoms besukišti!
 951 7|              Jei mūsų Dievo duotu ponu ir tėvu skaitos, kaipo mums
 952 7|           laidokauti, važinėjo, - tegu ir mus būtų pargrįžęs pamokęs,
 953 7|               ne mokslus padorius ėjo, ir tik žmones plėšt iš paskutinio
 954 7|                besidarbuodami sveikatą ir galvas padėjo, ir mes per
 955 7|             sveikatą ir galvas padėjo, ir mes per visas gražiausių
 956 7|                pats tenai, kur jaunybę ir sveikatą pralaidokavo ir
 957 7|               ir sveikatą pralaidokavo ir visa, kas mūsų, niekinti
 958 7|                kas mūsų širdims brangu ir šventa! Kad būtų užsieniuose
 959 7|      užsieniuose ko pats išmokęs, būtų ir mus ko gero pamokęs, ne
 960 7|           pataikė į stovinčią stiklinę ir susivarė sau stiklų į saują.
 961 7|    atsitikimuose paprastai malšinančią ir blaivinančią daro įtaką,
 962 7|         blaivinančią daro įtaką, taigi ir mūsų įsikarščiavę ponų bei
 963 7|           šeimininkės Mortos apžiūrėjo ir apraišiojo gerokai sužeistą
 964 7|            sužeistą pono daktaro ranką ir jau tylomis išsiskirstė
 965 7|             veltui žmonės kalba.~    - Ir sublogęs: kaip per vartus
 966 7|         įtikinti savo globėjo, spartūs ir linksmi kibo dabar Palieknės
 967 7|                balsais naminių gyvulių ir paukščių. Nuo girios tolydžio
 968 7|            jiems įkandin tarė barškalų ir skambalėlių tęvi atbalsiai.
 969 7|             Sena boba ne zobova...~    ir paskui atskirais žodžiais
 970 7|        atskirais žodžiais persimėtymas ir tikras nuoširdus jaunybės
 971 7|           šienelį;~Ar nereiks grėbėjos~Ir rugeliams rišėjos?~    Kažin
 972 7|                    Reiks man grėbėjos ~Ir rugeliams rišėjos! ~Reiks
 973 7|          rugeliams rišėjos! ~Reiks man ir tokios, ~Ką su manim pernakvos!~    -
 974 7|          netrūko, o tavo grėbliagalvio ir nebėra! - ir - ka! ka! ka! -
 975 7|             grėbliagalvio ir nebėra! - ir - ka! ka! ka! - kvatojimas. -
 976 7|       Nebekrapščiusi! Pataisysi patsai ir neprašytas!~    - Kad tu
 977 7|              tartum sugautos merginos, ir taip toliau, ir taip toliau.~   
 978 7|              merginos, ir taip toliau, ir taip toliau.~    Taip dėjosi
 979 7|              ilgiau laukė, juo daugiau ir daugiau kilo abejojimų.~   
 980 7|            atkartojo klausimą Jonušas, ir labiau atsidėjęs pažvelgė
 981 7|             buvo pailsęs greitai bėgęs ir sunkiai alsavo.~    - Pražuvę
 982 7|              atsikvapstydamas Tamošius ir parodė ranka į dvarą. -
 983 7|             dvare buvau: buvau kalvėje ir ten girdė|jau tikrai.~    -
 984 7|                Negalime juk dabar taip ir eiti šunų lodinti?!~    -
 985 7|             Užsimetė ant pečių sermėgą ir, pametęs dalgį vietoje,
 986 7|          paupiu spėriai žengė du vyru, ir neilgai trukus, atsistojo
 987 7|              iš tavo tėvo visa perkame ir pas jį geriame.~    - Ni!
 988 7|         daugiau su savimi, o tuo tarpu ir parašas nusitrins.~    -
 989 7|              nėh ko dahit. Dvi kapeiki ir tai pinigai. Eikim, ba sutems.~   
 990 7|             Tamošius žyduką už pažastų ir pakėlė ligi parašo.~    -
 991 7|      nepasiusdamas nekantrus Tamošius, ir užsimojo žyduku, tartum
 992 7|               Tamošius uždegė degtuką, ir žydukas išplėtė akutes skaityti.
 993 7|            skaityti. Perskaitė tylomis ir atsitraukė.~    - Ko neskaitai,
 994 7|            tate! - suklykė vėl žydukas ir prisiglaudė, kaip putpeliukas,
 995 7|                vai! jisai jumis plusta ir jokės; ponas Tamošas užpyks;
 996 7|               o Maušiukas, nuglostytas ir suramintas, skaitė:~    "
 997 7|                mažiausia trijų mastų." Ir parašas: "dakatras ir advokatas
 998 7|                  Ir parašas: "dakatras ir advokatas D."~    Prie paskutinių
 999 7|             ant žemės nuo Jonušo rankų ir, nebelaukdamas pasiaiškinant,
1000 7|            pasiutusiai surikęs į duris ir vienu savo kieto kumsčio