Part

1001 7|                dejavo širdingu skausmu ir didžiausiu įnirtimu, iš
1002 7|               balsu, rankas laužydamas ir plaukus plėšdamas, išlįsdamas
1003 7|              gerbiamas globėjas apgavo ir apvogė, tiktai tame, kad
1004 7|              kad jo dabar namie nebėra ir jokiu būdu nebegalima jam
1005 7|              už tai kaulų sutriuškinti ir grobų paleisti.~    Staiga
1006 7|                panėrė rankas į kišenes ir surado dar keletą degtukų.
1007 7|          struogą, suglamžė, suplaušojo ir ėmė brėžti degtuką.~   
1008 7|               Šalin! - sušuko Tamošius ir trenkė kaimyną į pašonę
1009 7|              Šalin! - suriko Tamošius, ir nebesijausdamas iš pasiutimo,
1010 7|                 Atsipeikėjo, susilaikė ir, atsitraukęs, pagriebė plytgalį:~    -
1011 7|          suriko vėl: - ar nematai, kad ir manyje dega?!~    Matydamas,
1012 7|        pasiskubino jau dabar pro duris ir, nerimdamas, pasileido bėgti.
1013 7|       atskirais liežuviais stogą laižė ir štai susiliejo į vieną dideli
1014 7|              vieną dideli vingiuojantį ir ūžiantį pluoštą.~    - Jau
1015 7|          stačiu stulpu iškilo aukštyn, ir su baisia pajėga lupdama
1016 7|               su baisia pajėga lupdama ir ardydama sausą stogą ir
1017 7|                ir ardydama sausą stogą ir perdžiūvusias kiauras sienas,
1018 7|         kiauras sienas, blaškė aukštyn ir į šalis tumulus didelių
1019 7|                į šalis tumulus didelių ir mažesnių kibirkščių, įtaisydama
1020 7|        išgąstingą povo uodegą. Sustojo ir susimąstė.~    - Rytoj,
1021 7|               Rasit, paskutinę naktelę ir aš dar beturiu kur galvą
1022 7|      prisiglausti.~    Žiūrėjo žiūrėjo ir ėmė jam galuose rodytis,
1023 7|            prakaitą. Pasiutimas pagavo ir jį.~    - Už ką? ... Kodel
1024 7|         nenubaidytų kartais juodvarnių ir nuo mūsų kiemelių?~    Apsidairė:
1025 7|           paslaptingai dūsavo šlamėjo. Ir įsikibo seniui į galvą mintis:
1026 7|                titnagą, knatelis žybt, ir atlikta. - Ka-ka-ka! nusikvatojo
1027 7|            žinomus medžius mėnesienoje ir ėmė braukyti apdžiūvusius
1028 7|            braukyti apdžiūvusius sakus ir kimštis sau į kišenes. Taip
1029 7|         laikomas; laukiniame padėjime, ir jis išvirto laukinis: aplink
1030 7|               širdį pilną neapykantos, ir kišenes - gyvasakių.~   
1031 7|           langelius matyti buvo šviesa ir buvo girdėti visas mišinys
1032 7|          klyksmas juokuojančių vaikesų ir gana trukšmingos vyrų kalbos;
1033 7|            balsas.~    Jonušas sustojo ir ėmė klausyti, bet balsai
1034 7|         liejosi į vieną trankų bildesį ir negalėjo perprasti, ką jie
1035 7|             išvertus žėrinčias piktumu ir neapykanta akis ir klojo
1036 7|             piktumu ir neapykanta akis ir klojo besirengiantiems vyrams
1037 7|           smulkmenomis visus skaudžius ir biaurius atsitikimus iš
1038 7|        atsitikimus iš baudžiavos laikų ir paskesnių vylių, apgavimų
1039 7|              paskesnių vylių, apgavimų ir piktų darbų, darytų jiems
1040 7|              tartum naujas užkuras jau ir taip degančioms klausytojų
1041 7|             baudžiavos galvijų buities ir pakilo beprotis, nenumaldomas
1042 7|                atlyginti gaminama, bet ir už visa, ką siekia žiloji
1043 7|            visa ko nebetekti, sveikatą ir stiprybę pragyvenus. Ir
1044 7|                ir stiprybę pragyvenus. Ir šitai dabar ta žiloji pasenusi,
1045 7|          suskylėjusius senus skarmalus ir rodė žiūrėtojams ne vieną
1046 7|              kaipo atminti ponų globos ir malonės praeityje. Per pajuodusią
1047 7|          nuosavybes ežėmis, kaupiniais ir perkasais. Per kairi veidą
1048 7|            karštos kalbos aiškėjo, jog ir praeityje jokiame priepuolyje
1049 7|              nepakenčiąs nežmoniškumo. Ir dabartės: kėsodamos ir mojuodama
1050 7|                 Ir dabartės: kėsodamos ir mojuodama sudžiūvusiomis
1051 7|               mojuodama sudžiūvusiomis ir pajuodusiomis rankomis,
1052 7|              visų tų atminimų, keiksmų ir grūmojimų, tiesėsi aukštyn
1053 7|             grūmojimų, tiesėsi aukštyn ir senio Jonušo stovyla; gniaužėsi
1054 7|            stovyla; gniaužėsi kumsčios ir veidas mainėsi spalvomis.~   
1055 7|                spalvomis.~    Klausėsi ir tylėjo niekieno nepastebėtas.
1056 7|          pačiupinėjo kažin ką kišenėse ir, išsitraukęs titnagą, skiltuvą
1057 7|          išsitraukęs titnagą, skiltuvą ir gabalėlį sausos, minkštos
1058 7|            vidurnaktį miške vėrė širdį ir stingino kraują. Buvo tai
1059 7|               įsikūnijo dvaro esybėje, ir jisai dabar ėjo ramiausiai
1060 7|             įsižiūrėdamas mėnesienoje, ir gniaužė vis į kamuolį.~    -
1061 7|              Pakaks, - ištarė pagaliau ir leidosi taku sparčiau.~   
1062 7|                    Priėjo Juozo trobą. Ir čia šviesos negesė.~    -
1063 7|          veikia? - pasmalsavo sužinoti ir pasuko iš tako.~    Šviesa
1064 7|               tai blėso, tai vėl kilo, ir arčiau priėjęs išgirdo balsus,
1065 7|           nusistebėjo.~    Įėjo į vidų ir visai kitokį čionai reginį
1066 7|           klūpojo pasirėmęs ant lazdos ir sutardamu su žmona pritarė:
1067 7|                 susimilk ant mūsų!~    Ir čia Jonušas sustojo tarpduryje
1068 7|             Jonušas sustojo tarpduryje ir valandėlę žiūrėjo i šiuos...
1069 7|                užsidegus, sudrėko akys ir graudžios ašaros pabiro
1070 7|              jo veidus. Dar valandėlė, ir pasigirdo trečias balsas
1071 7|             ritėjo per jo sausą veidą. Ir lengviau pasidarė jam ant
1072 7|                 Gera buvo čionai: ramu ir tylu. Maldą pabaigus, žodžio
1073 7|                kitos aušrelės. Šit mes ir rengiamės ją priderančiai
1074 7|           maldausime geresnės ateities ir teisybės mūsų nuvargusiajai
1075 7|              visiškai persiėmęs vietos ir apystovos ramumu; bet nei
1076 8|         ištraukė iš kišenės gyvasakius ir metė į tankmę. - Tesiryžtie!
1077 8|           sausas pasityčiojimo juokas, ir stovėjusis po medžiu Tamošius
1078 8|                bet ėmė kišenėje tirpti ir mečiau. Ką gi patsai čionai
1079 8|               Juozas nuo primušimo dar ir proto tikro nebeatgauna,
1080 8|            kalbėdamas klejoja - skaudu ir žiūrėti.~    - O ką senis
1081 8|            užsipirko Kretingoje mišias ir ramiai sėdi sau namie.~    -
1082 8|                karaliaus, nepasieksime ir dangaus; tenai dar aukščiau.
1083 8|           dangaus; tenai dar aukščiau. Ir apsigryžo eit namo, išmetęs
1084 8|            apsigryžo eit namo, išmetęs ir pats kažin ką sunkaus iš
1085 8|           grįždamas Jonušas. - Nejaugi ir dabar neturėtų širdies?!
1086 8|               linksmų jaunimo šūkavimų ir patsai palinksmėjo.~    -
1087 8|                 paragino senis vaikus, ir neužilga girdėti buvo troboje
1088 8|           jojančių raitelių dundėjimas ir žinoma kareivių dainuška...
1089 8|              prisidengdamas nuo kirčio ir... pajėgų pritrūko bepaeiti
1090 8|          pragaras prarytų su jų labais ir jų teisybe, tuos žmogžudžius.~    -
1091 8|                jaunikaičiai: - gal dar ir atsiginsime nuo visų tų
1092 8|       Stonslovai! Gailu putros. Jei gi ir tikrai turi mus apgalėti,
1093 8|        apgalėti, tai reikia privalgyti ir rytojui. Iš pilvo, rasit,
1094 8|              pilvo, rasit, nebeišgrobs ir su kazokais.~    - Gerai,
1095 8|    nepalaužtume, ant ko parsiėjus.~    Ir srėbė sau jaunieji, linksmai
1096 8|         jaunieji, linksmai juokaudami. Ir ko turėjo rūpinties? Duonos
1097 8|            kąsnio visada gali netekti: ir ugnis gali sunaikinti, ir
1098 8|              ir ugnis gali sunaikinti, ir vagis pavogti, o kazoko
1099 8|             nesivyniojo aplinkui kaklą ir ausis ir veidus. Nei patys
1100 8|                aplinkui kaklą ir ausis ir veidus. Nei patys to neatjautė,
1101 8|       neatjautė, nei kitų savo kaimynų ir artimų neregėjo įrakintų,
1102 8|                 kas tai yra būti dieną ir naktį nieku neriboto pono
1103 8|           žemukui artojui. Jiems todel ir tas žemės sklypas ir sava
1104 8|             todel ir tas žemės sklypas ir sava trobelė ne taip jau
1105 8|           brangi, kaip jų tėvams. Manė ir kitur sau duonos vis delto,
1106 8|               gerai visus tuos dalykus ir ką paprastai atneša tokios
1107 8|                dainelės. Sėdėjo tyliai ir klausėsi kažin ko iš lauko
1108 8|         teatsibaldė; sulauksim netrukę ir daugiau.~    Ir vėl nutilo
1109 8|                netrukę ir daugiau.~    Ir vėl nutilo senis, ir sunkiai
1110 8|                   Ir vėl nutilo senis, ir sunkiai atsidusęs, susiėmė
1111 8|                raitelių būrio bildesys ir daina su žiauriu staugimu.
1112 8|               galvažudžių - tvarkytojų ir nuščiuvo dvaro trobesiuose.
1113 8|              pakilo gyvuliški šauksmai ir klaikus kvatojimas, ligi
1114 8|       nesigailėjo vaišių kviestiesiems ir pageidaujamiesiems svečiams.~   
1115 8|                dangaus skliauto beveik ir nepranyksta. Netruko prašvisti,
1116 8|        nepranyksta. Netruko prašvisti, ir saulutė pasirodė už miško.~   
1117 8|           atbalsis nuo vieškelio miške ir neužilga pasirodė važiuotojai:
1118 8|              kurio akys buvo galionais ir sagomis šviečiančiu du valdininku,
1119 8|              Žmogus žvėris suuodė auką ir išsišoko pirmyn, kaip šuva,
1120 8|                Šliaukštelėjo skląstis, ir atdarose duryse pasirodė
1121 8|               Išbalęs buvo beveik kaip ir jo drobiniai marškiniai.
1122 8|                žymės kokio nors jausmo ir be žodžio veizdėjo į svečius.
1123 8|               kaip galvijas, išsišiepė ir nusikvatojo.~    - Matai,
1124 8|           prieš kits kitą teisindamies ir tai šį tai tą peržiūrėdami
1125 8|             tai šį tai tą peržiūrėdami ir taisydami prie savo apdaro,
1126 8|            dabar reiks...~    - Neisiu ir dabar! - sopulingai sušuko
1127 8|                  Valdininkas susiraukė ir paliepė kazokams kraustyti
1128 8|    nepasiduodama kabinosi langų, sienų ir staktų, šaukdama visų šventųjų
1129 8|                 šaukdama visų šventųjų ir kaimynų pagalbos, ir gailus
1130 8|          šventųjų ir kaimynų pagalbos, ir gailus jos verksmas skardžiu
1131 8|                Juozienės.~    Giniotis ir neraginamas, pirmutinis
1132 8|        pirmutinis pašoko plėšti stogą, ir netrukus pusę nuplėšė ir
1133 8|               ir netrukus pusę nuplėšė ir numėtė grynomis rankomis.
1134 8|            įtempė nugarą, kaip bulius, ir akis išspranginęs ėmė spirtis.
1135 8|          tiktai sutratėjo gruzuliai... ir visas reginys pasislėpė
1136 8|           žiūrėtojų pasigirdo keiksmai ir suzvimbė ore keletas akmenų,
1137 8|                ginkluotų raitų kazokų, ir kibintojai pasislėpė miško
1138 8|               pasislėpė miško tankmėje ir katras pasiskubino prie
1139 8|         sugriovus, tuoj pasirodė dūmai ir liepsna.~    Juozienė, iki
1140 8|   neatsigaivinusi, staiga pakėlė galvą ir kolei Riškus susiprato sulaikyti,
1141 8|            pajėgos priblokštas sudribo ir liko vietoje nepasijudinęs.~   
1142 8|           nesulaikoma ugnis ūžė niūrai ir tratėjo, aukštai išmėtydama
1143 8|             išmėtydama degančių šiaudų ir kibirkščių gniužulus: dūmai
1144 8|         platesnio pasaulio akyvaizdon, ir graužė akis nepaprastu savo
1145 8|         nepasiliktų be jo rankos žymės ir... dovanojo gyvybę. Dar
1146 8|                arčiau buvusius kazokus ir su arkliais, už ką ir pačiam
1147 8|          kazokus ir su arkliais, už ką ir pačiam teko keletas nagaikų.~   
1148 8|                jau dabar vienu - kojos ir kumsčios drauge - smūgiu
1149 8|             smūgiu išgriovė užsklęstas ir čionai duris, kaip staiga
1150 8|                suriko nežmonišku balsu ir atšoko per visą priešakį
1151 8|               už tokį nužeminimą, kaip ir vėl: smogė Stonslovas didele
1152 8|           kačerga niuktelėjo per kaušą ir sudribdė ant slenksčio angoje.~   
1153 8|             metu pripuolė kazokai. Bet ir šiems neapsiėjo be aukų:
1154 8|            ginkluotų vyrų mažą trobelę ir pareikalavus pasiduoti,
1155 8|            drąsiai leidosi pora į vidų ir iš paties įpročio ėmė kirst
1156 8|          įpročio ėmė kirst nagaikomis. Ir jaunimas jau buvo besprunkąs
1157 8|             iškirto Laurinaitukei akį. Ir sukniubusią ėmė talžyti
1158 8|             šoko, kaip katė su nagais, ir dantimis, proto visiškai
1159 8|            taip padūkusiai jį draskyti ir kandžioti, kad tas, neįstengdamas
1160 8|              Laurinaitį, puolėsi ginti ir ėmė pauškinti senę stačiai
1161 8|           beišgalėjo talžyti jai kaušą ir vieną petį ir plėšti plaukus.
1162 8|                jai kaušą ir vieną petį ir plėšti plaukus. Bet ir dviem
1163 8|            petį ir plėšti plaukus. Bet ir dviem nepasidavė nei gerai
1164 8|             gerai įdžiūvęs bobos kaušo ir peties kaulas, nei per daug
1165 8|               kandžiojo ranką kaukdama ir spiegdama, nebegalėdama
1166 8|                kaip pasirodė, šakningų ir tvirtų dantų, suknabdintų
1167 8|                kietmėje. Baisi, biauri ir juokinga regykla. Du kazoku
1168 8|             moterų klyksmą, atsigrįžo, ir Laurinaitukas, pamatęs antrąjį
1169 8|                per galvą, leido plyta, ir pataikęs į smilkinį, pardaužė
1170 8|               nebenumanydami, ką su ja ir su motina daryti, sprūdo
1171 8|               sprūdo pro duris laukan, ir, gavę vos po porą lengvų
1172 8|         Nebesulaukdami draugų išeinant ir nieko nebegirdėdami iš vidaus,
1173 8|            puolėsi visu būriu gelbėti. Ir didis buvo laikas, nes ir
1174 8|              Ir didis buvo laikas, nes ir antrasis jau tik kvėpavo
1175 8|   sustingusiuose naguose tik tik gyvos ir pačios Laurinaitienės. Laurinaitis
1176 8|         išgąsčio baisiai akis išvertęs ir rankas aukščiau galvos iškėlęs,
1177 8|              pradėti; kol suprato, kad ir tikrai antras jų draugas
1178 8|             sustirusios jau bobos nagų ir išnešę laukan atgaivinti
1179 8|           nelaimingąjį draugą. Išvilko ir bobą su Mare ir pametė netoliese,
1180 8|                Išvilko ir bobą su Mare ir pametė netoliese, manydami,
1181 8|            šventojo pagalbos nesulaukė ir kazokai, išsivilkę ant mėšlyno,
1182 8|              vakaro sulaukęs tenai pat ir dvasią paleido.~    Išgriovę
1183 8|             paleido.~    Išgriovę visa ir galutinai išdaužę, įniršę
1184 8|              įniršę skrido malšintojai ir tvarkytojai prie kitų. Bet
1185 8|            slinko prie upelio rankomis ir viena sveika koja pasispirdamas
1186 8|              gulėjo skruzdyne išmestas ir užmirštas paraližuotas senis.
1187 8|                 viršžmogis" - turistas ir savoje sėdyboje. Pagaliau
1188 8|              bildėjo atgarsis šūkavimo ir kaukimo duosniai vaišinamų "
1189 8|         degėsius sukosi pora drąsesnių ir gudresnių, landydami ko
1190 8|          dienomis tartum prasiblaivęs, ir vėl sustingo lyg gailestingame
1191 8|               vien šviesiuosius laikus ir vien šešėli atjautimo to,
1192 8|             vienatiniu likusiu medeliu ir sustiro vietoje, pasirėmęs
1193 8|           velkamos laukan iš trobelės, ir sudrebėjo. Bet neskubėjo
1194 8|                gult, mamele, eik! Einu ir aš tuojau, tiktai nueis
1195 8|          vaikinai, ką ten išdykauja! - Ir parodė pirštu į kazokus,
1196 8|               papūtė vėsesnis vėjelis, ir Juozas kiek atsipeikėjo
1197 8|     tebegaruojančių trobelės griuvėsių ir ėmė šaukti:~    - Mama!
1198 8|             Mama! mana! atidaryk, einu ir aš! Kur gi tu, mama! Ir
1199 8|                ir aš! Kur gi tu, mama! Ir mudu su Joneliu pailsova;
1200 8|             krapštyti lazda griuvėsius ir surado prie krosnies prisiplakusią,
1201 8|                prisėdo ant priekrosnio ir ėmė liūliuoti:~    - Liūlia
1202 8|          medelių! Eisiva - tuoj eisiva ir mudu. Liūlia, mamaite, liūlia! -
1203 8|           senukas, liūdnai linguodamas ir priniūniuodamas nakties
1204 8|            toji baisi diena "naikinimo ir žudymo del tėvynės naudos."~   
1205 8|               špokų savo lizdų ieškoti ir stebėjosi, kodel taip žemai
1206 8|       tebegulinčio sustingusio Riškaus ir čirškėjo kraipydamas galvikę,
1207 8|                 Sustingo senelio veide ir tasai nematytasis jame rūstumas,
1208 8|       pasikėsino ant išgamos Giniočio. Ir akmuo pasiliko sugniaužtas
1209 8|              apsaugojo visa prastojusį ir nieku nesutepusi savo gyvenimo
1210 8|             gyvenimo senelį; apsaugojo ir paskutinia valanda nuo rankų
1211 8|                 Išsistaugė su bildesiu ir kaukimu, kaip ir atėjusi,
1212 8|              bildesiu ir kaukimu, kaip ir atėjusi, juodoji gauja.
1213 8|                 Paskui juos išsinešino ir ponas. Aprimo aplinkinė.
1214 8|           griuvėsius išgainioti žmonės ir rinktis kiek likučių, kas
1215 8|           sudegusią sustingusią senelę ir palaidojo šalip Jonelio, "
1216 8|                      Ten pat palaidojo ir Riškų ir Laurinaičius. Laurinaitienė
1217 8|             Ten pat palaidojo ir Riškų ir Laurinaičius. Laurinaitienė
1218 8|      išveizdėjo baisi su supiaustytais ir sudraskytais žandais ir
1219 8|                ir sudraskytais žandais ir sutrupintomis rankomis,
1220 8|                 kol išsėmė pilnai kūno ir dvasios pajėgas, kol pavertė
1221 8|               kol pavertė tikru žvėriu ir suteikė žvėries mirti.~   
1222 8|                  Atėjo antroji naktis, ir vėl visa aplinkinė nušvito
1223 8|          vokiečiai aplink bestripinėjo ir išbalęs pargrįžusis ponas,
1224 8|          dienos niekas niekur nebematė ir Tamošiaus. Tik porai savaičių
1225 8|               replėmis, vokiečio kaklą ir jau beveik visai buvo nusukęs
1226 8|             nejudino; toje pat vietoje ir užvertė, kad niekas nematytų. ~………… ~   
1227 8|            laukai marguoja, geltonuoja ir ruduoja šunramulėmis ir
1228 8|                ir ruduoja šunramulėmis ir rūkštyniais įžėlę! Kur kitą
1229 8|         trobeles rūtelės linksmai žėlė ir kvepėjo, o žemus langelius
1230 8|            skaisčių grakščių mergaičių ir lakštingalų giesmutės dainos
1231 8|      lakštingalų giesmutės dainos ausį ir širdį linksmino, - dabar
1232 8|             želmenėlis, riogso apvytus ir taip pat parudus kriaušė,
1233 8|                apsėsta! Praslinko metų ir keliolika, ir vis ne į prokylį
1234 8|           Praslinko metų ir keliolika, ir vis ne į prokylį kas nors
1235 8|                kūnų kirminai spiečiasi ir visa naikina jų pražudytojams
1236 8|              nieku nenumaldomo keršto. Ir vis tatai pagamino klaikus
1237 8|             išgriovė, sulygino su žeme ir nieko neįstengė duoti atolygon.~   
1238 8|          neįstengė duoti atolygon.~    Ir spraudžiasi iš akių karti,
1239 8|    praeinančiam keleiviui, kursai matė ir atamena, kas buvo prieš
1240 8|           dešimčių metų: turėjo duonos ir ramią pastogę geri darbštūs
1241 8|          pastogę geri darbštūs žmonės, ir dvaro ponija turėjo; neteko
1242 8|               neteko vieni, - pritrūko ir antriems.~    Ponas, susgribęs
1243 8|           rūmus statydint išnauja; bet ir čia pajėgų nepriteko: privarė
1244 8|              privarė sienas iki langų, ir reikėjo liautis. Parodyti
1245 8|         viename išbaigtame kambarėlyje ir... vašku kūreno krosnį iki
1246 8|                vien biaurūs griuvėsiai ir baugi vietovė pasidarė:
1247 8|              kas nakt lupasi, vokiškai ir lietuviškai besikoliodamu,
1248 8|              griuvėsius. Kitam duodavo ir visą tabakinę atminčiai,
1249 8|                 likusi be vienos akies ir biauriai sukrypusiu perkirstu
1250 8|               Nė nieku neprasikaltusio ir už kitus turtingesnio senio
1251 8|               langą besimato, - nutarė ir išsinešino su baldais nelaukdamas
1252 8|                nelaukdamas tvarkytojų, ir likučius sukuopęs, įsitaisė
1253 8|              dukterimi Rygoje sankrovą ir gana pelningai ėmė verstis.
1254 8|             pelningai ėmė verstis. Bet ir čia - reikia nelaimės! Sukti
1255 8|           nepažinusią dukrą paviliojo. Ir nuėjo, kaip lelijos žiedas
1256 8|                Anelė visiems laidokams ir sausaširdžiams ant patyčių
1257 8|             sausaširdžiams ant patyčių ir apjuokos; senis vienų vienas
1258 8|               jau proto nebeatgaudamas ir vis ramiai sau beklejodamas,
1259 8|               prapuldavo keletai dienų ir ūbaudavo šaukdamas žmoną,
1260 8|             prie sudžiūvusios krūtinės ir linguodavo linguodavo, kol
1261 8|               griuvėsius savo trobelės ir niurnėjo eidamas:~    -
1262 8|             neverk, mažilėli! ateinava ir mudu su mamaite!~    Tai
1263 8|                    Buvo laimužė, buvo, ir pražuvo, kaip sapnas!~   
1264 8|                narių, visų tų samanotų ir skarotų senių, kurie vieni
1265 8|            senių, kurie vieni beatminė ir žinojo garbingąją žiląją
1266 8|              garbingąją žiląją praeitį ir, rimtai šlamėdami, apsakinėjo