Part

 1 1|           kaip nebuvęs, ir senis, galva kinkuodamas, tarydavo:~    -
 2 1|           išvydęs ašaras, ėmė jos galvą į rankas ir, veidą glostydamas,
 3 1|          byra, byra...~    Atrėmė galvą į kryžiaus kamieną.~    -
 4 1|           viena, kad, daugiau kam galvą apsukus, galėtų ir daugiau
 5 1|          pasileido jam aplink pat galvą klykdamos suktis, dejuodamos
 6 1|       kaipo tikrasis brolis, savo galvą į pavojų leisdamas, skęstanti,
 7 2|     tūrėjo susikišęs į kišenes ir galvą nešė aukštai. Juozo žodžius
 8 2|         kur bepriglaus vargingąją galvą po Jurginių!? ... Toksai,
 9 3|        veidą.~    Nepažįstamasis, galva lingavo, į juos žiūrėdamas
10 3|           moka ir išgali pasiekti galvą! - tarė rimtai.~    - Na,
11 3|           žinovui per jo gudriąją galvą, kaip netikėtai ėmė krist
12 3|        daktaras" iškišo pro duris galvą.~    - Del Pono Dievo meilės!
13 3|             nusiskundė, kasydamos galvą, daktaras, barškindamas
14 4|           Jonušas. - Man dėjosi į galvą tas žaltys! . . . čia kas
15 4|         iš dantų iškrito ir žemai galvą palenkė, įsitempęs žiūrėdamas
16 4|      Rymeika paguldė atsargiai jo galvą ant kiminų ir, kaip tik
17 4|       kiekvieną išgirstąjį žodį į galvą dėjosi, idant ryto metu
18 4|        begulint. O kam čia man tą galvą aprišo? - paklausė senis,
19 4|          ponaičių mokytojo, o kad galvą turėjo gerą, tai gana greit
20 5|    drebančiu balsu; o kad pakėlęs galvą pažvelgė į susirinkusiuosius,
21 5|         ir aš, - atsakė senis, ir galvą palenkė žemyn, slėpdamas
22 5|    pasiklausti Rymeika.~    Senis galva palingavo:~    - Negudriai, -
23 6|          naujiena katram giliai į galvą įsigraužė ir ramybę atėmė.
24 6| saldžiosios, konjako, rumo, - net galva sukasi jau man nuo to plepėjimo;
25 6|   Pabaltakiavo į mane, perkreipęs galvą:~    - Jau keliasi; nuėjo
26 6|        čia lyg tyčia pašoko man į galvą tam tikriausias žodis -
27 6|           ir pavardėmis.~    - Ot galva! Ot protas! - Kad taip visus
28 6|       blaivai...~    - Kam čia ir galvą besukti! - priešinosi žmonės. -
29 6|       suprasti, kas kam tinka! Ot galva! - stebėjosi klausytojai.~    -
30 6|          galima, turint ant pečių galva ne vien kepurei pamauti!
31 7|     naktelę ir aš dar beturiu kur galvą prisiglausti.~    Žiūrėjo
32 7|      šlamėjo. Ir įsikibo seniui į galvą mintis: padek dvarą, padek!
33 7|           nori!~    Nuleido senis galvą, bet staiga pakėlė sugniaužtą
34 8|        sunkiai atsidusęs, susiėmė galvą.~    Neapsiriko: vos spėjo
35 8|    neatsigaivinusi, staiga pakėlė galvą ir kolei Riškus susiprato
36 8|        pauškinti senę stačiai per galvą. Bet boba tame pasiutime
37 8|         kotu kulpijant motiną per galvą, leido plyta, ir pataikęs