Part

 1 1|         išsmagys. Supranti?~    - Nieko nesuprantu, - atsakė rimtai
 2 1|          Tai negirdėjai, tur būt, nieko?~    - Niekur neinu, ką
 3 1| nereikalingas" prie jo neprieitų. Nieko tokiu būdu nepeši. Kitokios
 4 1|           nuramino save senis ir, nieko nelaukdamas, leidosi eiti
 5 2|           nebeliksią žmonių tarpe nieko šventa, kol patekėsiąs ant
 6 2|  Susipurtino senis ir nusispiovė, nieko netaręs.~    - Matai - tęsė
 7 2|       Pavakarių laikas, tai dabar nieko iš tų atklajūnų kieme nėr
 8 2|      veizdėdami.~    - Na, ir jam nieko? - paklausė, kvapą sulaikydamas,
 9 2|             Nusispiovė Juozas, ir nieko neatsakęs, nusisuko eiti
10 2|       šitie atsakė.~    - Tai dar nieko neturite rankose?~    -
11 2|            Na, broleliai, tai jūs nieko dar nežinote? - nusistebėjo
12 2|       girdi, nes čia negalima esą nieko padaryti. Pasilaikyk, sako,
13 2|        Rymeika ir pasakojo tolyn, nieko nebodamas, rimtu balsu:~    -
14 3|          ir tabakas!... Prieš tai nieko nepadarysi! Koksai stonas,
15 4|           šuva sukaukė ir daugiau nieko nebesigirdėjo; tik eglės,
16 4|          klausėsi, bet vis niekur nieko: visur tylu, ramu, saulėta,
17 4|          naginėmis apautos kojos. Nieko nelaukdamas, įsispraudė
18 4|           senelė.~    Nors niekas nieko tikrai nežinojo, betgi visi,
19 4|            Jonušas tik su Rymeika nieko nesakė, liūdnai galvas kraipydami
20 4|  apraišalus.~    Kas buvo nutikę, nieko neatsiminė; nežinojo nė
21 4|        užleisti vietą jaunesniam; nieko prieš tai nepadarysi.~   
22 5|       galop užmiršo ir jisai, kad nieko čia neturi savo, kad visa
23 5|          širdies prityręs! Rodos, nieko netrūko tau prie mūsų?~    -
24 5|      bedingsi? kur beprisiglausi, nieko sava neturėdamas? Nebešildys
25 5|     Galvoju aš ir šiaip ir taip - nieko gera neišeina. Tuo tarpu
26 6|    išsiduostė, bet dabar gali jau nieko nebebijoti. Argi galėjo
27 6|         ministeris sako: "Nebijok nieko! aš apsisuksiu apie juos:
28 6|        Lieka dar 69. O rodosi jau nieko daugiau nebereikia, kaip
29 6|          gi nekaip buvo grįžti be nieko vargdienių žmonių pinigus
30 7|   degtukus.~    Bet viduje nebuvo nieko. Daktaras išeidamas duris
31 7|      Apsidairė: arti šalip nebuvo nieko, vien tamsios girios gelmės,
32 7|       mintis: padek dvarą, padek! Nieko geresnio nei teisingenio
33 8|        Bet nuo šventųjų nesulaukė nieko, o kaimynai dar vis tebeabejojo,
34 8| Nebesulaukdami draugų išeinant ir nieko nebegirdėdami iš vidaus,
35 8|         savoje sėdyboje. Pagaliau nieko vietoje nebeliko, tiktai
36 8|     išgriovė, sulygino su žeme ir nieko neįstengė duoti atolygon.~