Part

 1 1|         žurbuliuodami viduriais, lyg koleros ar greitligės apimti;
 2 1|          ji ilgomis prakalbomis, lyg geriausi savo pažįstamą.~    -
 3 2|       gaivingų saulės spindulių, lyg tyčiomis pilnoj saulės šviesoje,
 4 2|        mus, Viešpatie!" skambėjo lyg senovės atbalsis Juozo ausyse,
 5 2|        ponas? - visa užmiršęs ir lyg bijodamas, kad ir jo pasakotojas
 6 2|  netinkamuosius žodžius išgavo - lyg tyčia už valandą užsimiršimo.~   
 7 2|     nepaprastas gi raudonumas ir lyg rasa padrėkusios akys rodė,
 8 2|         nepaprastai daug žmonių; lyg tartum kažin koks nerimas
 9 3|        žiūrėdamas iš savo pusės, lyg rodės, jų pasigailėdamas.
10 3|       atsidusęs, tarė patylomis, lyg patsai sau:~    - Ne kiekvienam
11 3| girdėjusiųjų paklausė nedrąsiai, lyg bijodamas, kad nepasirodytų
12 3|         jo pirštais, nes visada, lyg ten padėjęs, ligą nutverdavo
13 4| sodiečiai namo, kone šokinėdami, lyg jau katras po dvarą būtų
14 4|          Kiek paėjėjus, Rymeikai lyg kažin koks nerimas ėmė širdį
15 4|         mirksėjo žiburys. Šunes, lyg negera ką nujausdami, ištisomis
16 4|      išgirdus, kažin kas į širdį lyg įdūrė: metė plūgą ir, pasiėmęs
17 4|   neatgaudamas, mojavo rankomis, lyg ką nuo savęs stumdamas,
18 4|     tikrai nežinojo, betgi visi, lyg susitarę, kažin kodel pradėjo
19 4|          ir užimsi jo vietą.~    Lyg ką nujausdama, susispaudė
20 5| medžiagos! Ir tokie dar pučiasi, lyg rupūžės prieš saulę! Supuvėliai!~    -
21 6|         trynėsi sau delnu kaktą, lyg ką norėdamas nuo jos nubraukti -
22 6|          sukasi aplink apnikusi, lyg kalaitė žalį: - Rasit ponas
23 6|  protauti reikia stipriai. O čia lyg tyčia pašoko man į galvą
24 6|       penkrublę davinėti, rodos, lyg būtų per riebu, - pasakė
25 7|            girdisi tęvas balsas, lyg tartum sugautos merginos,
26 7|             ramiai atsakė senis, lyg nenoromis, pažinęs Tamošiaus
27 7|  mažesnių kibirkščių, įtaisydama lyg tartum išgąstingą povo uodegą.
28 7|        persiėmęs naikinti dvarą, lyg tartum tai būtų buvęs lizdas
29 8|     Bepigu tokiems: juokauja sau lyg per vestuves, - tarė į susirinkusius,
30 8|          už stalo, iškėlė rankas lyg tartum prisidengdamas nuo
31 8|    raganą: nagais dabar įsikibo, lyg tartum katinas, smaugdamas
32 8|    prasiblaivęs, ir vėl sustingo lyg gailestingame nejautrume,
33 8|  nesipriešink! - pratarė tyliai, lyg patsai sau tiktai.~    Kada
34 8|     atidaryk, - šaukė mieguistu, lyg sapnuojančiu balsu.~   
35 8|          krosnies prisiplakusią, lyg tartum užsilipt nepaspėjusią
36 8|   mamaite!~    Tai vėl kitąkart, lyg atsimindamas paskutines