Part

 1 1|       mokslo! Kas jiems galvoj! Bet kam jam pačiam mokėti: parsivežė
 2 1|          del to viena, kad, daugiau kam galvą apsukus, galėtų ir
 3 1| spiaudydamas bei grasydamas nežinia kam.~    Juozas valandą stovėjo
 4 2|          kad taip parsiduoda.~    - Kam gi tuos skroblus taip nudraskėte? -
 5 2|         Draskyti ir daužyti yra čia kam ir be manęs; yra tatai smagesnių
 6 2|           atsakė senelis.~    - Bet kam jiems ta plikoji boba?...
 7 2|             duotas, kaip ir rankos: kam kuo smagiau, tuo tas ir
 8 2|      priėjęs, kas dvare, rrruppuže! Kam tas toksai turi manyti,
 9 2|       patraukė.~    - Kur nebuvome? kam nekišome?... visa, kaip
10 2|             ką čia dabar prašyti ir kam pinigus duoti? ... Nuėjau
11 3|      prieiti! Jau man nepasakysite, kam dalija, kam nedalija! -
12 3|           nepasakysite, kam dalija, kam nedalija! - rėkavo jis,
13 3|           kur nebuvome! kiek pinigų kam nekišome!... Antai, pasitaikė
14 3|             be jokio vaisiaus - nei kam po trobą pačiauškėti; tiek
15 3|            Juozas nė tiek neduos... Kam jam? jis pono malonę turi.~    -
16 3|         išsyk pašoko į lubas.~    - Kam to reikia! - sušuko, apsimesdamas
17 4|         kukavo beržyne, rūpindamos, kam šįmet užmetus auginti savo
18 4|     baltkrrriaunis! baltkrrriaunis! kam reikia? ką piausim? - gondrą!
19 4|          kaulai apstiro begulint. O kam čia man tą galvą aprišo? -
20 6|            kas nauda jums iš manęs? Kam begaliu būti jums reikalingas.
21 6|            buvusios sunkos ir visos kam nors betinkamos gyvybės.
22 6|           kur vieką savo palikau, - kam gi kitus nekaltai besunkinsiu
23 6|        Reikia visa blaivai...~    - Kam čia ir galvą besukti! -
24 6|             apsidairė stiklo.~    - Kam čia tų niekų? - nekantriai
25 6|             žiūrėję nežiūrėję.~    -Kam kas berūpi! Tiktai žiūrėkite,
26 6|          ranka nedaro, tiktai visam kam išpildyti turi padėjėjus,
27 6|             tuojau ir suprasti, kas kam tinka! Ot galva! - stebėjosi
28 6|            o neturint pažinties, ir kam pagalbos nerastumei. Kiek
29 6|             turėk apytaisą savo." O kam gi aš juos turėsiu, jeigu
30 8|             į tankmę. - Tesiryžtie! Kam turiu dūšią apsunkinti.
31 8|         trise su Riškum. Ar ten yra kam spirtis? Buvau užėjęs paveizdėti,
32 8|            paliepimus, kurių nebuvo kam pildyti. Taip trejetą dienų