Part

 1 4|    prasivėrė ir vidun įėjo senis Riškus.~    Buvo tai visiems pažįstamas
 2 4|        nors pamilti, tai ir mūsų Riškus, artimųjų nebetekęs, visa
 3 4|         raštavedys.~    Jaunasis Riškus išplėtė akis.~    - Ką? -
 4 4| atiduosiu knygas! ~    Ir pamatė Riškus, kaip senuko veidas užėjo
 5 4|         senai čionai? - paklausė Riškus.~    - Ar senai? - perklausė
 6 5|                       Ėjo metai. Riškus pasidarė dešinioji pono
 7 5|        visada buvo kviečiamas ir Riškus ir sodinamas kitapus virtuvo
 8 5|      varge besusieidavo dabartės Riškus su sodiečiais šalyje nuo
 9 5|     tarną. Taip bent manė patsai Riškus ir, kaip sakoma, iš kailio
10 5|      reikalavimų vergas. Ir mūsų Riškus, nors maža teturėjo laiko,
11 5|         nepasidrovi.~    Nukaito Riškus, tai išgirdęs, ir vėl nubalo,
12 5|     gerti. Ir gėrė minkštaširdis Riškus, nors ašaros, varu sulaikomos,
13 5|     lobiai.~    Neįtikėjo tuomet Riškus išmintingos ir malonios
14 5| nebeatgrąžinamąją skolą. Ir mūsų Riškus ištikimai ir ramiai vergavo,
15 5|         džiovindamos prie ugnies Riškus: - bet aš to tikėjausi jau
16 5|    netikėtai, beužklumpa!...~    Riškus susimąstė ir, kiek palūkėjęs,
17 5|    paklausė giliau dalykus žinąs Riškus.~    Sodiečiai neramiai
18 5|         Argi beužsigintų?...~    Riškus nusišypsojo.~    - Dar jūs
19 5|      Eikit jūs, eikit! - pakirkė Riškus: - ogi jie pilioriais, -
20 5|      žinoma ir matoma, - pritarė Riškus: - tie svetimieji pas mus
21 5|         toliau, pertraukęs tylą, Riškus, užmiršdamas pamažėli savo
22 6|          ir atsidėjęs klausė, ką Riškus pasakojo; tik laikas nuo
23 6|      vargą ir keldamos nuo suolo Riškus.~    - Gana jau, gana, tamstele!
24 6|          neleisime!...~    Senis Riškus sustojo vietoje, besistebėdamas,
25 7|   litaniją: dvaro išgintas senis Riškus skaitė iš knygų užgaidą,
26 7|        rimtai pratarė pirmutinis Riškus, jau prašvitus aušrai. -
27 8|    Veltui ramino ją prisiartinęs Riškus. Bet nuo šventųjų nesulaukė
28 8|     staiga pakėlė galvą ir kolei Riškus susiprato sulaikyti, jau
29 8|          trobelės angos. Puolėsi Riškus paskui, bet kelią jam užstojo