Part

 1 1|       mūsų vargų pradžia. Kaip sako žmonės: nauji miškai, nauji
 2 1|      ar ponas - nežinau: vieni sako vedęs, kiti - ne. Bet tai
 3 1|        suprask! ap-va-ly-ti! - Sako: tai vagis esą vaisinti
 4 1|       prie pono? ... Vokietis, sako, sergsta poną, kaip aki
 5 2|   neštas ir pamestas. Kitąsyk, sako, Blindos būryje buvęs ir
 6 2|      tik pasispiaudė delnus ir sako: "Eisiva, dievuk, pasiristi";
 7 2|      lankytis pas save užgynė. Sako, mūsų ponas beveik nepasiutęs,
 8 2|               Ką ten su tokiu! Sako: aš žemės neturiu; kad turėčiau,
 9 2|      ėmė kratytis. - Nereikia, sako, dovanai jūs nesigaišinkite,
10 2|    nieko padaryti. Pasilaikyk, sako, savo pinigus tikresniems
11 2|  žodžio, išsipasakojau. Tas ir sako: ir tu ir tavo advokatas -
12 2|     išgerkiva. - Jis ne: čia - sako - kiekviena valanda brangi.
13 3|         ne iš rublio, kaip tai sako, gimęs, o vis žmogus pavažinėji,
14 3|     tam neužtenka. Kaip žmonės sako: dūšia kūne, ir t. t.~   
15 5|        rodos gali būti gana, - sako: - ko dar lendi? - Mat,
16 5|          Tai ne mano dalykas - sako; - klausyk, girdi, poną
17 6|    nuėjo padėti apsitaisyti, - sako...~    - Ar tai patys neapsitaiso? -
18 6|     sakau. - "Taigi susiprask, sako, kad čia jau sidabriniais
19 6|     tiek pat, kaip sidabrinių, sako. Juk tai pats partamento
20 6|   sakau, su prašymu. - "Duokš, sako, nunešiu!" - Aš sakau, kad
21 6|        žinoti! - Taigi tas man sako: "Nevalia!" Tuo tarpu pamačiau,
22 6|       prašyti. "Gerai gerai! - sako. - Kaip nors jau padarysime."
23 6|        širdies žmona. "Palauk, sako, pažiūrėsiu, ar atsikėlė
24 6|     pagaliau patsai ministeris sako: "Nebijok nieko! aš apsisuksiu
25 6|       tos žemės? Pamąstęs kiek sako: "To tikrai pasakyti negaliu.
26 6| matininką ir vežkis. Dabar gi, sako, paskutinius išsiuntinėjau -
27 6| aprūpinta, nebijokit, ir jūsų, sako, neužmiršiu." Bežinąs visus
28 6|        gelžkelio stotį. "Vežk, sako, tuojau įsakymą gubernatoriui,