Part

 1 1|           mūsų toki laikai atėjo, ir mes turime, kaip tie mažieji
 2 1|          žmogaus kūnui! Girdi?~    - Mes šašai, brudai? - susimąstęs,
 3 1|        paruoštą atsakymą; pakinkys - mes važiuosim!~    - To ir betrūko,
 4 1|               čia kvieč" nutardami. "Mes padarysime "štembukl", kad
 5 1|              jog nebloga būtų, jeigu mes visi senieji nueitume prie
 6 1|             reikia: jie turi mokslą, mes turime stiprias rankas ir
 7 2|           dykaduonių gadynė: kitąsyk mes duoną pelnėme rankomis,
 8 2|              toksai turi manyti, jog mes akli, kvaili? ... Palauk
 9 3|          apsiimtumei? ... jau tikrai mes nepasigailėtume tamstai,
10 3|             šnipas, dvaro apmokėtas! Mes patys kur nebuvome! kiek
11 3|              Lai kalba, kas ką nori! Mes matome ir patys - akis turime:
12 3|          svečiai visi vienu balsu. - Mes ir savo atnešėme ir dar
13 3|          apie kokius nesusipratimus! Mes prie jūsų, kaip prie tėvo;
14 3|               kaip prie tėvo; kur gi mes, prasti žmonės, kitur kreiptumės?...~    -
15 4|              priėjus kryžkelę:~    - Mes apie žaltį, o tamstai ir
16 5|         Jonušas. - Oi, tamstele! dar mes žadame, tikimės ir poną
17 5|      žemininkus.~    - Tegu paduoda! mes nuomą mokėjome.~    - O
18 6|           tokiu keliu? Kas ir žmonės mes bebūtume į tokį vargą leisdami! -
19 6|        papasakosi ir patarsi, ar tai mes už kalnelio rasime? - Priėjęs
20 6|     Paskutinį žemės kąsni, ant kurio mes, mūsų tėvai ir tėvų tėvai
21 6|              aplukštintą buteluką. - Mes matome žiūrėję nežiūrėję.~    -
22 6|             bet tie kitomis durimis; mes gi tomis, kuriomis patsai
23 6|             žinoma, ne tokios, kokia mes čionai besigėrėjame. Po
24 7|        sveikatą ir galvas padėjo, ir mes per visas gražiausių metų
25 7|       kapeikas! Bus gana dviejų! Ogi mes visada iš tavo tėvo visa
26 7|     besulauksime kitos aušrelės. Šit mes ir rengiamės ją priderančiai
27 8| pasityčiojančiu balsu. - Nepasiekėme mes kvaili žemukai karaliaus,
28 8|              žlabanojasi, kas mėgia, mes jau ne.~    - Užkaičiau