Part

 1 1|      marguosius klumpelius, būriai žmonių, suaugusiųjų ir vaikų, džiaugėsi
 2 1|         senatvėje? tai ir tėplioju žmonių akims džiuginti, - vis šmėkša.~   
 3 1|         džiaugėsi, jog esama betgi žmonių, kuriems verta yra pasidarbuoti.~   
 4 2|      saulės nudegintų ir beširdžių žmonių ranka nudaužytų, dar neišsprogusių,
 5 2|       besiartinant, kilsianti tarp žmonių didžiausia neapykanta: tėvas
 6 2|        žmonės Dievo, ir nebeliksią žmonių tarpe nieko šventa, kol
 7 2|   numarinimui! Kiek dabar pasiliko žmonių verkiančių kruvinomis ašaromis!...
 8 2|         kitur ir tarp ponų randasi žmonių, turinčių jautrią širdį,
 9 2|          jie kitkart, kaip ir visi žmonių vaikai, o dabar? ...~    -
10 2|         dvarui kuo nors neįtikusių žmonių ir keršijo draug su vokiečiais,
11 2|      susirinkdavo nepaprastai daug žmonių; lyg tartum kažin koks nerimas
12 2|               Aš jį pamokysiu tarp žmonių dvarui šnipinėti! aš jam,
13 3|           o vis žmogus pavažinėji, žmonių pamatai.~    Du svetimuoju
14 3|           kartais nuo tolimesniųjų žmonių apie ji girdėjosi.~    Girdėjosi
15 3| pasiskubinęs ponas žinovas prie tų žmonių, jiems tai ir prižadėjo
16 3|        kalbos galima suprasti, jog žmonių matęs, - pridūrė antrasis.~    -
17 5|      tesimato: atrasite širdžių ir žmonių, kurie neleis pražūti geram
18 5|        atmatų vadovaujamas! - gerų žmonių piktinti ir žudyti bei šalies
19 5|       svetimųjų išmokę, nuo savųjų žmonių atsitraukę ir savo šalies
20 6|               Taigi taigi! Matote, žmonių vaikeliai, kaip tai galima,
21 6|         grįžti be nieko vargdienių žmonių pinigus išleidus vien todel,
22 7|          jisai pasidarė: pažįstamų žmonių lenkėsi iš tolo buvo kažin
23 7|           nemyli, tiktai težino iš žmonių ir iš žemelės paskutinius
24 7|           tai būtų buvęs lizdas ne žmonių, bet kokių žvėrių arba kirmino.
25 8|           prie kitų. Bet niekas iš žmonių jau daugiau rankos nebepakėlė
26 8|          priešakyje kazokų plakamų žmonių, skridusių į visas šalis.
27 8|           ėjo, kur akys vedė, gerų žmonių maitinamas. Tiktai į mišką