Part

 1 1|  paleisdavo. Ji rinko indus nuo stalo, jis, peiliuką išsitraukęs,
 2 1|    sienoją.~    Pirmiausias nuo stalo sienojas gerokai buvo iškarpytas -
 3 2|    vyrai. Ir jie netuščiomis už stalo sėdėjo; Tamošius gi, jau
 4 2|          kvatojos sėdintieji už stalo, žiūrėdami į besikėsojantį
 5 2| atvedusiu du vyru atsisėdo prie stalo.~    - Na, kas girdėti apie
 6 3|        lempelę, ir pastatęs ant stalo, tam sykiui įtaisyto iš
 7 3|        arčiau prie pramoningojo stalo.~    - Matote, kokie turtai! -
 8 3|      buvo gabalas: duok šen ant stalo!~    Netrukus pasirodė daktaro
 9 3|    sustačius visa ant nepuikaus stalo, pati pasišalino. Jonušas
10 3|      popierines, skaitydami ant stalo prižadėtuosius pinigus.
11 3|        atdaro". Žmonės dėjo ant stalo, o ponas daktaras balsu
12 5|    vadinti jį arbatos prie mūsų stalo - bent kiek galint dažniau;
13 5|     mumis nors retkarčiais prie stalo pasėdėdamas, daug tvirčiau
14 5|       paskutinę vietą prie mūsų stalo, jau pats drovėsis besigretinti
15 5|    vienas kitas žodis prie mūsų stalo tarti ir kaip ir mintimis
16 5|     prileisti Riškaus prie savo stalo, bet dargi "pasiaukojo"
17 5|         norėjo ponas: prie ponų stalo prisidėjo dar vienas valgytojas;
18 5|      dvasios reikaluose ir ponų stalo išėdomis - kūno reikaluose.
19 5| kambarėlį, valgį teikė nuo savo stalo; susirgusį aplankydavo ir
20 6|         Laurinaitis pastatė ant stalo jau atkištą butelį, akis
21 6|        užtai dabar ir prie savo stalo, privaišino kiek tilpstant.
22 6| tarnaitės rankų paėmusi, vidury stalo pastatė. O kokia ten degtinė!
23 6|      gražios duonos, padėjo ant stalo ir tęsė toliau.~    - Suskaitėme
24 6|        įsikarščiavęs trenkė ant stalo visą rublį:~    - Ubagas
25 7|  priėjęs prie lango, pamatė ant stalo degančią graudulinę.~    -
26 8|       širdies. Sėskimės gi prie stalo! Ar aš vienas valgysiu? -
27 8|    duris, senis gi atsistojo už stalo, iškėlė rankas lyg tartum