Part

 1 1|    giria!... Visa kaip kitąsyk, kada Juozas, mažiukas būdamas,
 2 1|        Pražuvo visa tą valandą, kada jiedviem su žmona rodėsi,
 3 1|        kiek tai buvo džiaugsmo, kada prie įkilo durelių plasnojo
 4 2|       ponu ir, vakaro sulaukus, kada gandrai nabagėliai sugrįžę
 5 2|        būdavo tai ypačiai tada, kada negaudavo priprastojo "kąsnio",
 6 3|        krosnį ir padaryti garų. Kada tai būdavę padaryta, daktaras
 7 3|          jam niekada nėra gana. Kada besutiks kame, - tuoj: "
 8 3|      važiuot, ar ką jau?!~    - Kada? - paklausė nudžiugę sodiečiai.~    -
 9 3|          Vėlus jau buvo laikas, kada mūsų pažįstamieji, ištuštinę
10 4|         nusiraibo; nes nežinia, kada įkirs.~    Visi nutilo.
11 4|    paskirtas dvaro raštavedžiu, kada ponaičiai iškeliavo į aukštesnius
12 4|             Betgi buvo valandų, kada ir jo dvasia kėlė maištą:
13 4|      nuliūdimas jį buvo apėmęs, kada pasibaigė jo mokslas su
14 4|       jog visa tai ne savo, jog kada nors prieisiu liepto galą.
15 5|      taip atviri, kaip kitados, kada dar jie visi jauni bernukai
16 5|           gal būt, ir neužilga, kada suprasi, jog tol ponams
17 5|        sodiečiai: - tik nežinia kada: brakš brakš kurį rytą beatpyška
18 5| palūkėjęs, tarė:~    - Nepamenu kada, kokiu būdu patsai ponas
19 6|        toks tai ne mano darbas, kada aš svetimais reikalais keliauju:
20 6| pirmiena: ir gardu radęs, žinau kada palaukti dar gardesnio.
21 6|    broli, manai, kad ministeris kada nors ims taip sau ir pavalgys
22 7|    pamatė, negu pas Laurinaitį: kada kitur vyrai gaminosi kokius
23 7|     jokio tikrumo, kad teks dar kada nors pasimatyti gyviems.~
24 8|        neriboto pono valdžioje, kada karalius buvo per toli,
25 8|    dedas paprastai, savo aukos, kada kiti pradėjo garsiai gailėtis
26 8|           Vienas beliko stovįs, kada pašaukė jį vadovauti toliau.
27 8|      lyg patsai sau tiktai.~    Kada paskui pakilusi iš apalpimo