Part

 1 1| uždaviniu bepalieka sutvarkyti tas žinias ir paaiškinti.~   
 2 1|    savo žemės! Mūsų trobos tai tas pats, girdi, esančios žemei,
 3 1|          atsiliepė Tamošius. - Tas pat įvyks, kaip ir Darbėnuose:
 4 1|      Ir taip buvo įsigilinęs į tas savo mintis, kad nė jaunojo
 5 2|         žinote Jeronimą Stapį? Tas vaikis, žiūrėk, nesenai
 6 2|  didesnis esąs už Dievą. Taigi tas Stapis išsišoko nukirsti
 7 2|   rankos: kam kuo smagiau, tuo tas ir pelnosi sau duoną, -
 8 2|    Užkalbino susitikęs Jonušą: tas, žodžio neatsakęs, nusisuko
 9 2|      kas dvare, rrruppuže! Kam tas toksai turi manyti, jog
10 2|      po žodžio, išsipasakojau. Tas ir sako: ir tu ir tavo advokatas -
11 3|    stebėjos Jonušas. - Kad tik tas Šliažas liežuvių nepridarytų!...~    -
12 4|      rankas, persiskyrė.~    - Tas Tamošius velnią yra šiandien
13 4|  Jonušas. - Man dėjosi į galvą tas žaltys! . . . čia kas nors
14 4|      iki pažastų!... O kraujas tas toksai baisus, raudonas! -
15 4|      Saulei leidžiantis, visas tas būrys lydėjo senuką Juozą,
16 5|   reikalingąjį savo turtą, kol tas buvo naudingas. Davė jam "
17 5| nepasitikėdamas - prie pono! O tas išsyk pasiuto: - "Jeigu
18 6|     kad norite žinoti! - Taigi tas man sako: "Nevalia!" Tuo
19 6|      visi.~    - O kas tai yra tas trakierius? - pasmalsavo
20 6|       tirštai nusistovėjusi, o tas skystimėlis, broleliai,
21 6|             Tai ką čionai apie tas penkrubles tuščiai betauzyti,
22 7|     kaimyną į pašonę taip, kad tas į sieną atsidaužė.~    Nulaužė
23 7|       nežmoniškai nusikvatojo. Tas juokas, sausas, vidurnaktį
24 7|          O gal praeis pro šalį tas juodasis debesis, - įsikišo
25 8|        artojui. Jiems todel ir tas žemės sklypas ir sava trobelė
26 8|     draskyti ir kandžioti, kad tas, neįstengdamas atsiginti,