Part

 1 1|            Širdis jau matyt tokia. Kodel bet taip sunku ir jam prieiti
 2 2|              Laurinaiti! - tarė, - kodel purvus man į akis drabstai?
 3 2|        vandenį! gali laukti!~    - Kodel? kodel? - suspito klausti
 4 2|          gali laukti!~    - Kodel? kodel? - suspito klausti kartu
 5 3|               Kaip tatai nedalija? Kodel nedalija?! ... Reikia mokėti
 6 3|       pridėti! - liuoba paaiškins, kodel aukštesnė už paprastąją
 7 3| artimiausias Juozo kaimynas.~    - Kodel? - paklausė Jonušas.~    -
 8 4|        vandens lašeli... Oi motin, kodel neklausai... - pradėjo vėl
 9 4|          visi, lyg susitarę, kažin kodel pradėjo Tamošiaus šalintis;
10 5|            jog - paraudusios kažin kodel akys niekaip nesidavė seneliui
11 6|          klausia: "Na, kas atnešė? Kodel taip senai besi buvęs?" -
12 6|          Kur gi buvai? Ko tylėjai? Kodel nors gromatėlės nepabrėžei,
13 6|      paklausė keletas balsų.~    - Kodel? Kodel negalėsite? Sėkite,
14 6|        keletas balsų.~    - Kodel? Kodel negalėsite? Sėkite, dirbkite,
15 7|            į kertę ir ilgai, kažin kodel nepaprastai ilgai statė
16 7|         daktaras. - Kame gi buvai? Kodel pasivėlinai, su kitais drauge
17 7|       rugeliams rišėjos?~    Kažin kodel daina nutrūksta, bet įkandin
18 7|         jaunųjų. Senių tarpe kažin kodel sunkus ūpas vis dar neprasiblaivė.
19 7|         mums to parašo?~    - Niu! kodel ne! Tiktai man duosite už
20 7|          po Jonušo pažasčia.~    - Kodel gi neskaitai garsiai? -
21 7|       nebelaukdamas pasiaiškinant, kodel taip pasidarė, sprūdo parklupdamas
22 7|            ir jį.~    - Už ką? ... Kodel jis, niekam pikta nepadaręs,
23 7|           paskutinių dienų likimo? Kodel?!... O kad taip po dvaro
24 8|         Mielasis Dieve! - Už ką? - Kodel? ... Tėvynės labas reikalaująs!
25 8|         balsas paties Juozo, kažin kodel šiąnakt budresnio už kitus.~    -
26 8|        lizdų ieškoti ir stebėjosi, kodel taip žemai šiandien medžių