Part

  1 1|         pergyveno senis Juozas. Ir kaip jis prisimena, kiekvienas
  2 1|             nenuprantama!"~    Bet kaip sunku buvo seniui, kol jis
  3 1|            dienų! Liūdo, ilgėjosi, kaip mažas vaikas, nors šioks
  4 1|         senelio veido, pranykdavo, kaip nebuvęs, ir senis, galva
  5 1|       Juozas anksčiau atsikeldavo, kaip visada; poterius pakalbėjęs,
  6 1|        čiųjų metų audra, nubraukė, kaip piovėjo dalgis dar nepražydusi
  7 1|           ta giria, giria!... Visa kaip kitąsyk, kada Juozas, mažiukas
  8 1|        pats, kur dėtis.~    - Visa kaip tada, - mąsto senis. - Šit
  9 1|          keliai dar tebėra... Visa kaip tada, tik jis vienas nebetoks!...~   
 10 1|      baudžiavos ėjo. Gyveno varge, kaip visi baudžiauninkai: stūmė
 11 1|     pasauliu persiskyrė... žinoma, kaip baudžiauninkas...~    Juozas
 12 1|           dailiai nuaugęs: laibas, kaip liepa, stiprus, kaip ąžuolas.~   
 13 1|       laibas, kaip liepa, stiprus, kaip ąžuolas.~    Tėvui mirus,
 14 1|            ilgai, nes jam daugiau, kaip metai į akis buvo įkritusi
 15 1|    baudžiauninko duktė: pamatė ją, kaip savo tėvui valgyti atnešdavo.~   
 16 1|       darbai" ...~    Mato Juozas, kaip, jį išvydusi, paraudo, dainuoti
 17 1|             visa buvo, ir pražuvo, kaip sapnas... Kas mus senius
 18 1|      vadinamos, na, ir murktelėjo, kaip akmenukai!~    Juozas, dar
 19 1|        sumanęs.~    Svajojo senis, kaip jis tada buvo laimingas:
 20 1|           jis tada buvo laimingas: kaip jam besidarbuojant, senasis
 21 1|            mato senis savo Jonelį, kaip dailiai sukaltus iš lentelių
 22 1|           Penkiolikos metų buvo, o kaip dailiai šieną piovė, oi-oi-oi!...
 23 1|            jis žemės ploteli taip, kaip ir kiti buvusieji baudžiauninkai.
 24 1|           tiek besiranda: sklenda, kaip pašėlusi. šit, ką vienybė
 25 1|       laikai atėjo, ir mes turime, kaip tie mažieji paukšteliai,
 26 1|          Tatai mūsų vargų pradžia. Kaip sako žmonės: nauji miškai,
 27 1|        nauji kirtėjai. Mūsų dvare, kaip girdžiu, daug naujienų įvyksią!
 28 1|        tatai jis čia darys tvarką, kaip jam jo draugai velniai patars!~    -
 29 1|             girdi, esančios žemei, kaip šašai arba vabalai žmogaus
 30 1|         Tamošius. - Tas pat įvyks, kaip ir Darbėnuose: užėjo pasiutimas -
 31 1|            tvarkyti. Broleli mano! kaip tie ilgablauzdžiai stypsojo
 32 1|          ir patsai ponas!... Kažin kaip su juo ir susikalbėtumei,
 33 1|      Vokietis, sako, sergsta poną, kaip aki kaktoje, kad niekas "
 34 1|            pat esi kirmėlių peras, kaip ir tie dvariškiai, todel
 35 1|    parsidavei su kūnu ir su dūšia, kaip jų gentainis, ir dvaras
 36 1|    liekančių kaimiečių! Nedovanai, kaip vilkas laikais atokiai nuo
 37 1|   kaimiečių kuopos, ir tavęs visi, kaip vilko, bodisi! - išskaitė
 38 1|           valandą stovėjo vietoje, kaip į žemę įkastas. Skaudžiai
 39 1|           dvaro linkon, minėdamas, kaip tai kitados su seniu ponu
 40 1|         svečio. Nepastebėjo nė to, kaip kuodotosios pempės, pakilusios
 41 1|       jaunojo pono? Netoks, matyt, kaip senasis. Senojo niekas tokiomis
 42 2|          linkinę, sustojo vietoje, kaip stabo ištiktas ar žemėn
 43 2|    paskutiniojo teismo dieną... Ir kaip toki savo žemelės naikintojai
 44 2|          Aukščiausiojo Teisėjo?... Kaip Judošius Iskarijotas Kristų,
 45 2|          atsiliepė Juozas. - Kažin kaip bus pas mus? Čia, rodosi,
 46 2|                 Daug laiko praėjo, kaip Juozas čionai bebuvo, -
 47 2|              Buvo čia dyvų nemaža, kaip įsimanė išmesti tą senąjį
 48 2|      nukirsti kryžių. Ei, brolyti! kaip puls pasinašėjęs! kaip kirs! ...
 49 2|             kaip puls pasinašėjęs! kaip kirs! ... pirmu kirvio atkėlimu
 50 2|         Giniotis gyvas! Įsipenėjo, kaip jautis, ir eina pūkšdamas,
 51 2|        brolau, gailu buvo žiūrėti, kaip jas parvežė: vaikščiojo
 52 2|        lėkti. Galuose kokio vakaro kaip užniks viena giedoti! taip
 53 2|            visų kampų, su šunimis, kaip juodvarnin prie puolenos.
 54 2|          šmėkš, ten šmėkš, sukasi, kaip gyva žuvelė puode, - kur
 55 2|            panikė jauna, graži, ir kaip girdėti, labai geros esanti
 56 2|         duok dangų, netoksai buvo, kaip šitas, - tikino kaimyną
 57 2|       pažino. Buvo ir jie kitkart, kaip ir visi žmonių vaikai, o
 58 2|        Sveikas, seni! - šūktelėjo, kaip koks viršininkas, kuriam
 59 2|       gardaus kąsnio bei degtinės, kaip dabar kai kurie daro, -
 60 2|    Liežuvis taip pat Dievo duotas, kaip ir rankos: kam kuo smagiau,
 61 2|     pradėjo su pamėgimu krapštyti, kaip staiga kažin kas smagiai
 62 2|       betraukomų kamščių; karčema, kaip aulys, ūžia, dūzgia; valandomis
 63 2|           atrėžė:~    - O kas bus? Kaip Dievas duos, taip gal ir
 64 2|      begriebiąs senį už apykaklės, kaip staiga prišokusiu kitu du
 65 2|            viduj aslos Laurinaitį, kaip vėjo malūną.~    Ilgai gal
 66 2|               mus jau dvi savaiti, kaip apmatavo!~    - Jau apmatavo?!...
 67 2|          Apmatavo, ap! O pas jumis kaip?~    - Nė kokios žinelės
 68 2|           nepasitars su kits kitu, kaip pridera; tik kiek truputį
 69 2|             kam nekišome?... visa, kaip į vandeni! - liūdnai paaiškino
 70 2|    norėtume žemės gauti...~    - O kaip tamsta gyveni? nuomininkas
 71 2|      tamsta gyveni? nuomininkas ar kaip? - pertraukė Šliažas.~    -
 72 2|         manau sau - netoks suskis, kaip anas. Ėmiau prašyti. Už
 73 2|            užgėrėva magaryčių, ot: kaip broliai pasikalbėjova nuo
 74 2|       žiūrėdami: - Įkišai pinigus, kaip į vandenį! gali laukti!~    -
 75 2|      dalijo, nei ketino:~    - Tai kaip gi bus? - paklausė vėl keletas
 76 2|      keletas balsų.~    - Tur būt, kaip buvo, taip ir bus. To niekas
 77 3|          jis, išsiritęs aikštėn. - Kaip tatai nedalija? Kodel nedalija?! ...
 78 3|       susirinkusiuosius.~    - Tai kaip? ... prie ko? ... kur gi
 79 3|                Pataikei, - tarė, - kaip su vėdaru į košę! Nėr ko,
 80 3|         tarė rimtai.~    - Na, tai kaip?... prie karaliaus, sakai?~    -
 81 3|            brinkt ir atlikta! Štai kaip!~    - Kame tokį taip greit
 82 3|           ministeriais, taip štai, kaip su jumis, kaip brolis! Taigi
 83 3|          taip štai, kaip su jumis, kaip brolis! Taigi ir žinau aš
 84 3|           neleidžia: žinau juk aš, kaip sunkiai tasai skatikas jums
 85 3|          nei su alum nepasirodysi: kaip sakoma, pagal nosies ir
 86 3|         vienas paklausė:~    - Tai kaip gi menat, jūsų sveikatėlė,
 87 3|         prigimties - ne iš rublio, kaip tai sako, gimęs, o vis žmogus
 88 3|          pavogiau arklius? - rėkė, kaip keptas vėžys, paraudęs žinovas.~    -
 89 3|     žinovui per jo gudriąją galvą, kaip netikėtai ėmė krist iš visų
 90 3|         prieš jį ir biaurodami jį, kaip įmanydami. Vienas tik senis
 91 3|        užtarėjų pralietuoju krauju kaip tik pasigarsino savo vardą.~   
 92 3|          dvarui, bet nuo to laiko, kaip degtinės varymas buvo uždraustas,
 93 3|          daugiau užsiimti nenorįs, kaip tik savo dūšia rūpinąsis.
 94 3|          Pasakojo taip pat žmonės, kaip tikrą tiesą, kad vienas
 95 3|            pragarinį kvapą, šokęs, kaip padūkęs, ir spėjęs išsisukt,
 96 3|    keliauti esą nebepatogu; taigi, kaip skęstąs, lentos nusitverdamas,
 97 3|   patarimas ir pagalba, - ne taip, kaip prie vadinamųjų tikrųjų
 98 3|           sakys: - ketvirti metai, kaip vedžiau, bet kas iš to?
 99 3|     kneželio prie šalies - žmogus, kaip bimbalas, kaip medis be
100 3|             žmogus, kaip bimbalas, kaip medis be atžalų. Kažin,
101 3|          žemės, ypačiai teisingai, kaip paskiau pasirodė, tikėdamos
102 3|          bobikę benuvelėdamas.~    Kaip reikia, ir šitame pašaukime
103 3|          pridūrė antrasis.~    - O kaip jums su pinigais?~    -
104 3|           pamislyti". Lai ryžtasi: kaip pasiklos, taip išmiegos.~    -
105 3|          raudongalvę?~    - Turiu! Kaip gi be to ir eiti? - atsakė
106 3|                  Mat, prasitariau, kaip kvailys! - nusiskundė, kasydamos
107 3|           valandėlės susiramino. - Kaip nors susispausiu, - skaitė
108 3|    turėčiau ant ko, - tarė, - bet, kaip matote, mano turtai nelobingi
109 3|        nelobingi ir tam neužtenka. Kaip žmonės sako: dūšia kūne,
110 3|           pasiduodamas daktaras. - Kaip bus, taip bus: reiks važiuot,
111 3|        pertraukė sodiečiai. - Ten, kaip šuva, muilą pastvėręs, neišbėgsi, -
112 3|     nesusipratimus! Mes prie jūsų, kaip prie tėvo; kur gi mes, prasti
113 3|      patarnauti, nors Dievas mato, kaip man sunku! - pasiskundė
114 4|      mačiau, kad Tamošius ne toks, kaip paprastai: niūras, į akis
115 4|             Mirė staiga, o žmonės, kaip būgną mušė, kad Tamošius
116 4|            balandžiui vos užstojus kaip įšilo, jau ir nebeatsimainė;
117 4|           ot, - vaikščiojo žmonės, kaip apsvaigę: gyvulius aprūpino
118 4|      Nebuvo betgi tenai taip ramu, kaip rodėsi greitomis paviršium
119 4|           trejetas vyrų praslinko, kaip šešėliai. Daugumas jų ėjo
120 4|           su Juozu, nes nemėgo jo, kaip ir kiti, už tą pono malonę,
121 4|       visas drebėdamas ir gaivino, kaip įmanė.~    - Vandens, vandens
122 4|            jo galvą ant kiminų ir, kaip tik išgalėdamas, nusiskubino
123 4|           neisiu! Tesirįžta patys! Kaip Dievas duos, taip bus, o
124 4|     dabartės pas Tamošių kaimynai, kaip pirmiau būdavo, pasitarti,
125 4|          stiprintis. Prasiblaivęs, kaip mažas vaikas, nusišypsojo
126 4|     saulutė žeme ritinėjasi. O tau kaip? bloga širdis?~    - Niekis:
127 4|             drauge šnekučiuodamas, kaip vienametis. ~    Ant galo
128 4|            visada buvo gyvas - ot, kaip tikras vaikas.~    Betgi
129 4|   mokytojas buvo atstatytas.~    - Kaip tai gerai būtų, kad ir aš
130 4|           noru. Juk tai vis viena, kaip kad avinas sumanytų su volungėmis
131 4|                  Ir pamatė Riškus, kaip senuko veidas užėjo ašaromis.
132 4|          viršum, berneli mielasis, kaip aš čionai nuo svetimų kampų
133 5|       nebebuvo su juo taip atviri, kaip kitados, kada dar jie visi
134 5|           prie mūsų stalo tarti ir kaip ir mintimis pasidalyti.~   
135 5|        pratarti.~    Ir buvo taip, kaip norėjo ponas: prie ponų
136 5|   prisidėjo dar vienas valgytojas; kaip tik nebūdavo svečių, visada
137 5|          brangino ir guodė savaip, kaip ir kitą reikalingąjį savo
138 5|        bent manė patsai Riškus ir, kaip sakoma, iš kailio nėrėsi,
139 5|            Pana Morta nuraudonavo, kaip pinavijas ir, akis žemyn
140 5|        gyventi niekaip nebegalėtų, kaip iki šiol gyveno.~    Betgi
141 5|          sustojo, nebeišmanydamas, kaip toliau elgtis.~    - Norėčiau...
142 5|           jog ne tik patsai nenori kaip reikiant atsilyginti už
143 5|            vėl nubalo, ir stovėjo, kaip stabo ištiktas, kol susiprato,
144 5|       mergaitė ir greitai sugebėjo kaip reikiant gyvenimo painias
145 5|           protas, ir išgirsi pats, kaip pirmtakūnas senasis Kajetonas: -
146 5|       Sodiečių visuomenė, nors jo, kaip dvaro tarno, kiek privengė
147 5|           ar šiaip reikale gelbėjo kaip įmanydamas ir patarimu,
148 5| sutaupytieji pinigai tirpo pas jį, kaip ledas pavasario saulėkaitoje,
149 5|        Išvažiuoju, išvažiuoju! ot, kaip matote: "pors arklių, dišlius
150 5|      mielieji žmonelės! nelyginant kaip skurlį arba išspaudą, iš
151 5|        sucypė iš širdingo skausmo, kaip pelė katino smaugiama, ir
152 5|      nusivilkti šlapių drapanų ir, kaip kas įmanydamas, nuvargusi
153 5|         naujoji šeimininkė laksto, kaip pašėlusi. Ir ji giriasi "
154 5|       kaimiečiai: - juk tai beveik kaip motina ponaičių: ir "mamka"
155 5|   iškeliavo?~    - Nosies tiesumu, kaip ir aš, - atsakė senis, ir
156 5|           prie dvaro suimti: kažin kaip devynerius laukus žada daryti.
157 5|        juos? - ar jie žemę tręšia, kaip reikiant, ar išpurina? Žiūrėk,
158 5|        savo gerovės ir dirba taip, kaip jiems naudinga, mąstydami
159 5|         tik apie savo šalį; žiūri, kaip kuo daugiau ir greičiau
160 5|        stato ir, įsisukę į miškus, kaip kiaulės kviečius, kloja!
161 5|         padieniais ir žudo žmones, kaip velniai pragare. Ir kaip
162 5|           kaip velniai pragare. Ir kaip įgudrėjo! Bijodami, kad
163 5|    norėdamas išvengti kelionės, ar kaip kitaip, užėjęs iš kitos
164 5|          suriko tiktai vokietis ir kaip pašoks, kaip dūmas iš ugnies!...
165 5|           vokietis ir kaip pašoks, kaip dūmas iš ugnies!... Atsigrįžęs
166 6|        graudžiai, balsiai, tikrai, kaip kūdikis, apsiverkė. Paskui,
167 6|          pasiliko jau ant visados, kaip vienoj didžioj šeimynoje
168 6|   šeštadienio pavakario susilaukę, kaip buvo susitarę su savo globėju.~   
169 6|            taraliuoji iš aplinkio, kaip gandras, ne žmogus! - sušuko
170 6|     daktarui" rankos pabučiuoti. - Kaip gi? ar maždaug nors yra
171 6|    apsidirbome su ponu, nelyginant kaip su vovere! Bepigu tenai!~    -
172 6|          lygu kokie kareiviai?~    Kaip tik sodiečiai susitūpstė
173 6|          ponas daktaras išnauja. - Kaip iškeliavau pėtnyčios vakarą,
174 6|          duoti numerį, apsidabinau kaip reikiant; žiūriu į laikrodį -
175 6|           į kiemą, o čia kažin kas kaip suriks brač: stoi! kur lendi!
176 6|         kiekvienas rusiškai šneka, kaip žirnius beria! čia pas mus
177 6|         urururur! ant manęs šunes, kaip drigantai iš visų šalių
178 6|       sagomis auksinėmis švytuoja, kaip čia pas mus jenarolai! Net
179 6|      neprieisi. Susipylęs pinigus, kaip savo, į kišenę: "Gerai,
180 6|           vėl: blykt blykt akimis, kaip tik smetonais! Tada susiprask,
181 6|             nors būtų ir tiek pat, kaip sidabrinių, sako. Juk tai
182 6|            netikėtų daiktų. Taigi, kaip tik atgal praeidamas pasirodė,
183 6|           kišenę, blyktelėjo akim, kaip bulius, ir klausia: "Ko?
184 6|            pražūsi tokioj vietoje, kaip viščiukas tarp žąsų! - įsikišo
185 6|             Gerai gerai! - sako. - Kaip nors jau padarysime." Nors
186 6|           pakaros", o čia galvoju, kaip tik drūtas, kas kalbėti.
187 6|           nemikčiok! Savyje manyk, kaip tinkamas, bet kalbėk, kaip
188 6|         kaip tinkamas, bet kalbėk, kaip reikia: berk, kaip žirnius!
189 6|         kalbėk, kaip reikia: berk, kaip žirnius! Truputį kiek suklysi, -
190 6|       laukan pro duris, nelyginant kaip šunį. Su manim to nebuvo
191 6|    pasivaipydamas tęsė daktaras. - Kaip tik "metežninkus" priminiau,
192 6|             priminiau, abu nubalo, kaip nudažyta siena; paskui paraudo,
193 6|       paraudo, net pamėlynavo - ir kaip užkeiks: "Aš juos!... Kur
194 6|         drąsumo, ir suko liežuviu, kaip klebetu, smagiai bemeluodamas
195 6|              Abudu ėmė klausinėti: Kaip? kas? - o aš kaip imsiu
196 6|      klausinėti: Kaip? kas? - o aš kaip imsiu kloti! kaip imsiu
197 6|             o aš kaip imsiu kloti! kaip imsiu rėžti, broleliai jūs
198 6|    tikintys klausytojai.~    - Tai kaip gi! Juk sakau, ką ausimis
199 6|             tai išgirdę, subruzdo, kaip bitės avilyje:~    - Eis
200 6|      negalėsite? Sėkite, dirbkite, kaip dirbę, o jeigu dvaro šuneva
201 6|  bebildančias. Susimerkė, ir visi, kaip iš kamandos, išsitraukė
202 6|       priešinosi žmonės. - Tamsta, kaip tėvas mums.~    - Še še!
203 6|     pampuškų pilną auksini bliūdą, kaip rėtį, pati ministerienė,
204 6|      Koksai vynas! Tokiais vynais, kaip čionai mūsų ponai geria,
205 6|      gabalą, duonos baltitėlaitės, kaip saulė... Palaukite! rodos,
206 6|          nieko daugiau nebereikia, kaip tik likusius po pažasčia
207 6|     traktierius tenai manote toks, kaip Šiauliuose arba Viekšniuose?
208 6|            gryno aukso! Nušveista, kaip žvaigždute šviečia! Rodos
209 6|            Rodos nudegsi paėmęs. O kaip gi kitaip bus, jeigu tenai
210 6|             bet tenai tat skaitosi kaip tik priešpiečiai; tatai
211 6|            vėl mano laimikis: rasi kaip nors ir savaisiais žmoniškai
212 6|          po silkę, dvejetą menkių, kaip kultuvių, ir dar ten kokios
213 6|             broleliai, prašviečia, kaip tie patys krištolai, į kuriuos
214 6|  besitariančių, o aš jomis tuojau, kaip matote, ir pasinaudojau
215 6|           O aš tuojau ir pasakoju, kaip tai mūsų šalyje ponai jau
216 6|          Matote, žmonių vaikeliai, kaip tai galima, turint ant pečių
217 6|       neišeitų; todel ir galvojau, kaip įmanydamas, kad tiktai išsisukus
218 6|             nes kame nors ne taip, kaip priimta, pasielgęs, greitai
219 6|            tuščiomis. Man ir taip, kaip matote, pasisekė išsisukti
220 6|        naudai, pačiam vargdieniui, kaip matote, esant.~    - Ką
221 6|            padėjęs, kad būtų taip, kaip čia prie mūsiškių aukštenybių,
222 6|           tokiose vietose, matėte, kaip brangiai visa atsieina.~    -
223 7|           vokiečius iš mūsų žemės, kaip bandą! Draugėj su tokiais
224 7|         Draugėj su tokiais ponais, kaip mūsiškis, kurs savo krašto
225 7|            būtų pargrįžęs pamokęs, kaip geriau gyventi, kaip geriau
226 7|      pamokęs, kaip geriau gyventi, kaip geriau ūkis vesti. Bet jisai,
227 7|          kalba.~    - Ir sublogęs: kaip per vartus išbraukytas atrodo.
228 7|           pas griuvėsių duris. Bet kaip juodu nustebo, pamačiusiu
229 7|      besismagindamas mest į sieną, kaip kačiuką.~    - Žmogau, atsipeikėk
230 7|            žydukas ir prisiglaudė, kaip putpeliukas, po Jonušo pažasčia.~    -
231 7|          valandėlę į vienas antrą, kaip staiga Tamošius, pasiutusiai
232 7|             veizdėdamas i aiškiai, kaip ant delno, matomą ugnį.
233 8|        gerai įpusėjo putrą srėbti, kaip staiga pasigirdo nuo vieškelio
234 8|          jau mirtinai buvo brangi, kaip jų tėvams. Manė ir kitur
235 8|           auką ir išsišoko pirmyn, kaip šuva, kelio rodyti.~   
236 8|        Juozas. Išbalęs buvo beveik kaip ir jo drobiniai marškiniai.
237 8|       širdies gelmę.~    Giniotis, kaip galvijas, išsišiepė ir nusikvatojo.~    -
238 8|      Tamošius, vis dar nekęsdamas, kaip tatai dedas paprastai, savo
239 8|       abiem rankom, įtempė nugarą, kaip bulius, ir akis išspranginęs
240 8|      pakrutino antrą; trečiu sykiu kaip vertė, tiktai sutratėjo
241 8|        užsklęstas ir čionai duris, kaip staiga suriko nežmonišku
242 8|      atkeršyti už tokį nužeminimą, kaip ir vėl: smogė Stonslovas
243 8|        Pamačiusi tai motina, šoko, kaip katė su nagais, ir dantimis,
244 8|         ištraukt ilgų nepaprastai, kaip pasirodė, šakningų ir tvirtų
245 8|            su bildesiu ir kaukimu, kaip ir atėjusi, juodoji gauja.
246 8|     niekieno neginamas, negesomas, kaip vakar menki kaimiečių buteliai,
247 8|            saviškių - pono Švarco. Kaip tik nuo tos pačios dienos
248 8|         rankomis turėjo apkabinęs, kaip replėmis, vokiečio kaklą
249 8|     puikias dirvas, siūbuojančias, kaip jūrėmis rugiais, kviečiais,
250 8|         dukrą paviliojo. Ir nuėjo, kaip lelijos žiedas maloni, Anelė
251 8|         laimužė, buvo, ir pražuvo, kaip sapnas!~    Tai vėl prie