Part

 1 1|  niekada apie tai nesakė.~    Čionai su kiekvienu medžiu, su
 2 1|   dvarelis tikras pragarėlis:~Čionai mūsų vargai, nepabaigti
 3 1| bliktelėjo, jis savo rankomis čionai kryžių pastatė...~    Ir
 4 1|   šaldo. Taigi, parvažiavo ir čionai ketina pradėti gyventi pagal
 5 2|     laiko praėjo, kaip Juozas čionai bebuvo, - dar lenkmečio
 6 2| metais, kai dar senasis ponas čionai tebegyveno. Todel atsidėjęs
 7 2|      Tfu!... Kas gi tą velnią čionai pastatė? - rūsčiai paklausė,
 8 3|       pusės žinovas: - ką jis čionai liežuvį laidys! už ką jis
 9 4|     sėk! sėk sėk!" Niekas dar čionai ne tik grūdelio į žemę nemetė,
10 4|            Tamstelė, ar senai čionai? - paklausė Riškus.~    -
11 4|     berneli mielasis, kaip aš čionai nuo svetimų kampų dulkes
12 5|      užimtojo kambarėlio, nes čionai, girdi, reikėsią pastatyti
13 6|   vynas! Tokiais vynais, kaip čionai mūsų ponai geria, tai tenai,
14 6|  žinoma, ne tokios, kokia mes čionai besigėrėjame. Po dešimtį
15 6|   visa atsieina.~    - Tai ką čionai apie tas penkrubles tuščiai
16 7|       tam tai mūsų tėvų tėvai čionai besidarbuodami sveikatą
17 7|   Įėjo į vidų ir visai kitokį čionai reginį pamatė, negu pas
18 7|      sau ilgus nuodėgulius, - čionai ant baltai aptiesto stalelio
19 7|        kitokius kaimynus. Bet čionai, užuot širdžiai kerštu užsidegus,
20 7|    ant širdies.~    Gera buvo čionai: ramu ir tylu. Maldą pabaigus,
21 8|       ir mečiau. Ką gi patsai čionai beveiki?~    - Geriau būtų
22 8|     stačiai priėjo savo butą. Čionai išgirdo atbalsį linksmų
23 8|     žmogžudžius.~    - Ei, ko čionai per greitai aimanuoti! -
24 8| užklupo Laurinaičio butą.~    Čionai kur kas sunkiau davėsi užpuolikams
25 8| smūgiu išgriovė užsklęstas ir čionai duris, kaip staiga suriko