Part

 1 1|     tada, - mąsto senis. - Šit tie keliai dar tebėra... Visa
 2 1|     atėjo, ir mes turime, kaip tie mažieji paukšteliai, susiimti
 3 1|   tvarkyti. Broleli mano! kaip tie ilgablauzdžiai stypsojo
 4 1|     lietuviškai nemoka. Net ir tie biznaskrandžiai jo grinomai
 5 1|        kirmėlių peras, kaip ir tie dvariškiai, todel su jais
 6 2|     susiėmęs rankas: - ką daro tie nevidonai!?...~    Visa
 7 2|     būdamu. Dabar stovėjo visi tie medžiai, baltuodami nuogais
 8 2|    trims? Dabar jis jau ramus: tie nudriskėliai vargdieniai
 9 3| kumščia stalą belsdamas. - Man tie takeliai geriau žinomi,
10 3|       kurios šalies, taip, kad tie išvestieji už durų,atsikvošėję,
11 3|       sakėsi gerai ji žiną, ir tie tai pasakojo, kad, jaunas
12 5|      jau tyčiomis žudytis, kad tie atsibaldos pasidžiaugtų!?~    -
13 5|    gimtinių kaimynų. Jau jie - tie tamsieji paniekintieji "
14 5|        kokie platūs geradariai tie rakaliai! O kas gi tą ūkį
15 5|    atkartoti nebereikią!... Ir tie dar vapa?! Šit kame tėvynės
16 5|              Tėvynės pilioriai tie puvėsiai!? ... ka-ka-ka! -
17 5|    matoma, - pritarė Riškus: - tie svetimieji pas mus keliauja
18 6|        priežastis gali būti, o tie manęs klausia: "Kiek davei?"-
19 6|      mažesni dvaro tarnai, bet tie kitomis durimis; mes gi
20 6|    broleliai, prašviečia, kaip tie patys krištolai, į kuriuos
21 7|        siekia žiloji atmintis. Tie gana ilgi metai ramaus po
22 7|         bet dar aiškiau žymėjo tie baudžiavos paminklai, tartumei
23 7|          Tegu atpranta galuose tie pragarimai žmones šunimis
24 8|      rugiais, kviečiais, dabar tie laukai marguoja, geltonuoja