Part

 1 1|   gyvybės buvo, kad nesižinojo pats, kur dėtis.~    - Visa kaip
 2 1|     žemės! Mūsų trobos tai tas pats, girdi, esančios žemei,
 3 1|     tėvas jam buvo?... O jisai pats šitą jaunąjį ar ne kaipo
 4 1|            Nejaugi dabar tasai pats jo išgelbėtasis nuo tikrosios
 5 2|         a. a. tėvelis pasakojo pats daigstęs tuos medžius su
 6 2|     vėl pamasintas, ir tai, ką pats priplūdo, ir kitų žodžius -
 7 2|      Tamošius. - ieškok, belsk pats, kad žinai kur! Tuščiai
 8 2|      lengvai pataikys!~    - O pats vien rietis. Iš to gi taip
 9 3|       rašyti, arba geriau dar, pats į akis stoti ir visa, kai
10 3|        jums bloga pridaryti, o pats pašmakš užsienin!... Vaikyk
11 4|      neapsakomas ilgesys; nors pats nemokėjo pasakyti, ko jam
12 4|      savo gyvenime norėtų, jis pats pasakyti nemokėjo.~    Pirmą
13 4|     Argi ne juokinga? Ir jisai pats įtikėjo, kad visai kvailai
14 5|     vietą prie mūsų stalo, jau pats drovėsis besigretinti prie
15 5| sveikata ir protas, ir išgirsi pats, kaip pirmtakūnas senasis
16 5|       jį už savąjį... Ir jisai pats nuo ano su ponu pasikalbėjimo
17 6|       ims taip sau ir pavalgys pats vienas! Visada, brač, būriai
18 6|   reikalo ir trukdai, - subarė pats daktaras. - Aš tada pasėmęs
19 6|      sidabrinių, sako. Juk tai pats partamento daraktorius."
20 6|   nunešiu!" - Aš sakau, kad aš pats labai būčiau norėjęs pasikalbėti...~    -
21 7|     tyrus laukus?! Tegu grįšta pats tenai, kur jaunybę ir sveikatą
22 7|        Kad būtų užsieniuose ko pats išmokęs, būtų ir mus ko
23 8| apsigryžo eit namo, išmetęs ir pats kažin ką sunkaus iš rankos. -
24 8|  kazokais mėtys?!... šnibždėjo pats sau po nosia sustirusis