Part

 1 1|       rodėsi, kad dangaus vartai jiems atsidarę ir Dievulis visą
 2 1|     Dievulis visą glėbį laimužės jiems išmetęs: - ponas iš baudžiavos
 3 1|      paukščiai imasi mokslo! Kas jiems galvoj! Bet kam jam pačiam
 4 1|         miškų ir dirvonų, ir dar jiems negana! dar neišsitenka!
 5 1|          jais tu ir susirišai ir jiems parsidavei su kūnu ir su
 6 2|    bedeginami dabar kitkart taip jiems gaivingų saulės spindulių,
 7 2|    atsakė senelis.~    - Bet kam jiems ta plikoji boba?... Ar jie
 8 3|          žinovas prie tų žmonių, jiems tai ir prižadėjo išieškot... -
 9 4|         vyrų ir moterų, kaimynų. Jiems bešnekučiuojant, durys nedrąsiai
10 5| nekantriai markstydamies, tartum jiems kas akis graužė. Galop prisiartinus
11 5|      gerovės ir dirba taip, kaip jiems naudinga, mąstydami tik
12 5|        vaikai namie badu miršta, jiems tai nerūpi. O koks dabar
13 6|           tuojau patsai globėjas jiems atidarė ir pasitiko sveikas
14 6|             tarė Jonušas: - būtų jiems "gergot ferflukt".~    Ataušę
15 6|          atlikti. Darbininkų jau jiems jokių nebereikią, nes ir
16 7|     ponas daktaras, karščiausiai jiems pritardamas, iš viso peties
17 7|       trimitų graudus gausmas, o jiems įkandin tarė barškalų ir
18 7|       sunkių vargų metai neleido jiems taip lengvai pasitikėti
19 7|  apgavimų ir piktų darbų, darytų jiems del jų nežinios, silpnybės,
20 7|         šimtameti naudingą trūsą jiems atlyginti gaminama, bet
21 7|    įspūdį biauraus apgavimo, nes jiems dabar dar sunkiau visa ko
22 8|         aukštai žemukui artojui. Jiems todel ir tas žemės sklypas
23 8|        akių. Pamatysite, patieks jiems tik bematant naują butą