Part

 1 1|        Žodelis išlėkė, tamsta į širdį priėmei. Dabar didesni reikalai
 2 1|       prakalbėtume meiliai į jo širdį ir protą; rasi, paklausytų
 3 1|     žemę įkastas. Skaudžiai jam širdį pervėrė kaimyno žodžiai.~    -
 4 1|         kad anie baisulingieji, širdį tirpinantieji reginiai nepasikartotų.
 5 1|  susiaudrinęs kraujas jautriąją širdį, o susispyrusios ašaros
 6 1|         sunku ir jam prieiti ir širdį pririšt prie jaunojo pono?
 7 2|       vokiečių uodegą atras kas širdį. Netikėsi gal: išsitraukė "
 8 2|        žmonių, turinčių jautrią širdį, po užjūrius neišvėdintą
 9 2|        drebėjo visas.~    - Kad širdį parodyčiau, ir tai sakysi,
10 3|        tai "varlė" kuriai bobai širdį užgulė, ar "macica" su gumbu
11 3|        galvon įpuolė, ar kirmis širdį sulpė, - iš karto jis nutverdavo
12 4|      lyg kažin koks nerimas ėmė širdį gelti, bežiūrint i šalimais
13 4| Rymeikai, išgirdus, kažin kas į širdį lyg įdūrė: metė plūgą ir,
14 5|         gretintis. Visą gi savo širdį su dvasia ir kūnu atidavė
15 5|  reikiant atsilyginti už gerąją širdį, bet dar ir kitą lygiai
16 5|  nepaprastąjį meilumą ir gerąją širdį: ar tai ligoje, ar šiaip
17 6|   meilųjį žodi ir gerąją brolių širdį! Pasikalbėjome - metas ir
18 6|       Sodiečiai nesiėmė labai į širdį, ką išgirdo nuo Riškaus;
19 6|        tik činkt! - diktelėjo į širdį: girdžiu kitam kambaryje
20 7|         dvaro linkon, turėdamas širdį pilną neapykantos, ir kišenes -
21 7|   sausas, vidurnaktį miške vėrė širdį ir stingino kraują. Buvo
22 8|        giesmutės dainos ausį ir širdį linksmino, - dabar ruduoja