Part

 1 2| nebepergalimai stipresnėse rankose, tuojau aprimo ir tylomis sėdėjo,
 2 3|                   3] ~    Visų akys tuojau pakrypo į naujojo balso
 3 3|               kad būčiau turtingas, tuojau važiuočiau, daug ir neprašytas,
 4 3|        grobiantį! aš jam... jam čia tuojau "prašeniją" ant pasturgalio
 5 5|         kitaip laimė nusprendė.~    Tuojau ryto metą nuėjo pas ponus,
 6 5|            džiaugsmu blyktelėjo bet tuojau pratarė liūdnai:~    - Nežinau,
 7 6|          kad, tik duris suklabinus, tuojau patsai globėjas jiems atidarė
 8 6|           vieną kelį, į antrą, o ji tuojau mane atsiminė, pažino ir
 9 6|             Truputį kiek suklysi, - tuojau už čiupros už kupros: gausi "
10 6|             atvykęs, būčiau, girdi, tuojau galėjęs duot matininką ir
11 6|             man praneškite, aš juos tuojau! - čia globėjas įsikarščiavęs,
12 6|         pažįstąs iš senesnių laikų. Tuojau mane už rankos, į karietą,
13 6|      puolėsi per kits kitą klausti, tuojau prasiblaivę. O aš ir sakau: -
14 6|           besitariančių, o aš jomis tuojau, kaip matote, ir pasinaudojau
15 6|             vietoje.~    - Kad taip tuojau ir suprasti, kas kam tinka!
16 6|           aš žinąs? Kur matęs? O aš tuojau ir pasakoju, kaip tai mūsų
17 6|       gelžkelio stotį. "Vežk, sako, tuojau įsakymą gubernatoriui, kad
18 6|  gubernatoriui, kad visus vokiečius tuojau išguitų iš gubernijos, o
19 7|       nematai, kad jau visai sutems tuojau? - sušuko iš savo pusės,
20 8|           vandens: tegu ateina nors tuojau! užteks arbatos neprašytiems
21 8|   trinktelėjo Giniočiui į ausį; bet tuojau puolėsi keletas ginkluotų
22 8|             mamele, eik! Einu ir aš tuojau, tiktai nueis šitie vaikinai,