Part

 1 2|      betgi niekas neklauso, tatai sodiečiai taip pat gerai žino; taigi
 2 3|       surasi? - liūdnai atsiliepė sodiečiai.~    Gudruočius atsiviepė
 3 3|          ir nebijau nė vieno.~    Sodiečiai susižvalgė savo tarpe, o
 4 3|            nesikišk! - šaukė kiti sodiečiai, traukdami karštuoli atgal.~    -
 5 3|     ponali! neapleiskite! - meldė sodiečiai, siekdami rankos bučiuoti.~    -
 6 3| neatstodami, maldavo juo karščiau sodiečiai, juo labiau žinovas branginosi.~    -
 7 3| murmtelėjo, brėždamas žiburį.~    Sodiečiai susikumščiavo alkūnėmis:~    -
 8 3|         Kada? - paklausė nudžiugę sodiečiai.~    - Ko gi belauksi? Čia
 9 3|           užsimiršdami, pertraukė sodiečiai. - Ten, kaip šuva, muilą
10 3|            Tai tiesa! - stebėjosi sodiečiai, susirūpinę.~    - Bet ir
11 4|                Pasakę ačiū, grįžo sodiečiai namo, kone šokinėdami, lyg
12 5|    kaskart dažniau pastebėjo, kad sodiečiai kažin ko nepasitikėdami
13 5|        turime! - karštai tvirtino sodiečiai: - tik nežinia kada: brakš
14 5|         dalykus žinąs Riškus.~    Sodiečiai neramiai susižvalgė tarp
15 6|           per kitą susirinkusieji sodiečiai. - Ogi vaikus mums pamokysi,
16 6|        šeimynoje tarp savųjų.~    Sodiečiai nesiėmė labai į širdį, ką
17 6|           parkeliavęs! - nudžiugo sodiečiai, siekdami paeiliui "ponui
18 6|           kareiviai?~    Kaip tik sodiečiai susitūpstė ir nutilo, tuoj
19 6|          abejonių sužinočiau.~    Sodiečiai, tai išgirdę, subruzdo,
20 6|        atminti! - aklai stebėjosi sodiečiai.~    - Dabar vis gelto jau
21 6|        jausmingai garbino dėkingi sodiečiai "poną daktarą", nubučiuodami
22 7|      linksmi kibo dabar Palieknės sodiečiai į darbą. Visi laukai sužvangėjo