Part

 1 1|        dantis, arba kad tau kas tuoj atkišęs skatikus pabarškintų.
 2 2|     Pastebėjo tatai Giniotis ir tuoj prie pono ir prie vokiečių.
 3 2|        vokiečių. Kur tu! gaujos tuoj sulėkė iš visų kampų, su
 4 2|       ir jų artimuosius, - visi tuoj išsiskirstė, besibiaurėdami...
 5 2|       priėjo prie jos ta žinia, tuoj mūsų ponui žiedą parsiuntė,
 6 2|       netinkamon kitiems šalin, tuoj: er-er-er! lygu šunes prie
 7 2|   širdies; daviau pinigų, o jis tuoj popierio, prašymui rašyti.
 8 3|            Įėjęs "drast, drast" tuoj su visais, savo iškloju,
 9 3|  žinovas", muštynei prasidėjus, tuoj išsisuko laukan ir skubiai,
10 3|         Davatkos ir šiaip bobos tuoj ėmėsi darbo ir, neilgai
11 3|       ligonei, "ponas daktaras" tuoj liepdavęs šeimininkei -
12 3|      lėkdavo, kad tik pauostęs, tuoj galėjai suprasti, jog pinigų
13 3|     gana. Kada besutiks kame, - tuoj: "eikim apsišildyti!" Na,
14 5|        drapanas, apšilkite! Šit tuoj žolienės prašutinsiu, pasistiprinsite
15 6|  galvočius, nors su viena akia, tuoj nužiūrėjo raudonas galvikes
16 6| sodiečiai susitūpstė ir nutilo, tuoj daktaras ėmė pasakotis,
17 6|  apsiėjimu su jų skatikais; bet tuoj nutilo, ir vėl visi susmeigė
18 6|         praeidamas pasirodė, aš tuoj brūkš dvejetą auksinių į
19 6|        tik sustok, užsižiopsok, tuoj patsai ministeris mauna
20 8|        nes tik lubas sugriovus, tuoj pasirodė dūmai ir liepsna.~   
21 8| lovelėje tarp medelių! Eisiva - tuoj eisiva ir mudu. Liūlia,