Part

 1 1|        Besibiauriji, tėvai; kas tau už tai mokės? Įmaus į purvyną,
 2 1|       dubens į dantis, arba kad tau kas tuoj atkišęs skatikus
 3 1|         jų gentainis, ir dvaras tau labiau rūpi, negu badas
 4 1|        patsai sau senis: - še - tau!...~    Mąstė valandą sunkiai
 5 2|    kaimynui.~    - Netauzyk! aš tau sakau,- suriko Laurinaitis,
 6 2|    Juozą su kumštimis, - aš čia tau išblaškysiu dvaro bičiulybę!~   
 7 2|     savo rankas.~    - Na! gana tau trypti, velniadūši! - sušuko
 8 2|      yra sakoma: belsk, tai bus tau atidaryta; ieškok, tai ir
 9 3| verždamos artyn.~    - Kelis aš tau pavogiau arklius? - rėkė,
10 3|   pabrėž ant korčiukės ir lieps tau dar aptiekon eiti. O ten
11 3|  šviesaus vandenėlio šlaką: nei tau kvapo, nei naudos! - pūrindavo
12 4|      žiūrėk! Kas yra tai yra, o tau nėr ko kito liga sirgti!~   
13 4|        nesutikote?~    - Še tai tau! Ar aš tavo vyrą ganau? -
14 4|      saulutė žeme ritinėjasi. O tau kaip? bloga širdis?~    -
15 4| nusidėvėjęs. Rytoj rytą perduos tau knygas ir užimsi jo vietą.~   
16 5|  prityręs! Rodos, nieko netrūko tau prie mūsų?~    - Sunkiai
17 6|        ir išėjau. - Tiek ten aš tau ir begrįšiu - išeidamas
18 6|     prašymų nebesiunčia?" - Kur tau bus laimingi! - sakau: -
19 7|       Te, meška!~    - O tu! Aš tau parodysiu mešką!~    - Nepavysi!
20 7|       Tamošius:~    - Ar aš čia tau visus degtukus sudeginsiu?!...~    -
21 8|  beveiki?~    - Geriau būtų jie tau kur kitur sutirpę, - sumurmėjo