Part

 1 2|      Netauzyk! aš tau sakau,- suriko Laurinaitis, atsigrįžęs i Juozą su kumštimis, -
 2 2|            besišiaušdamas, paleistas Laurinaitis. - Lai nešnipinėja! Dar
 3 2|           net viauktelėjo.~    Vieką Laurinaitis garbino pirm visa ko, todel
 4 6|          įkulpijęs, - atsakė liūdnai Laurinaitis: - dabar gi kalbų prisiklausyt
 5 6| neberimastauti ir kiti kaimynai.~    Laurinaitis atsipūtė, dvasiai pastiprinti
 6 6|        dirbti nuosakiai! - atsikirto Laurinaitis.~    - Taigi pasakojasi
 7 6|               ėmė šaukti pritūpdamas Laurinaitis. - Tai pasakojo gerai jį
 8 6|            trūksta: Daunys, Jonušas, Laurinaitis, o tamsta?... - šit ir užmiršau, -
 9 6|            Ką čia kalbėti! - pritarė Laurinaitis.~    - Tylėk! Ir tauzys! -
10 6|            nusistebėjo nepakantrusis Laurinaitis.~    - Ka-ka-ka! - nusikvatojo
11 6|             tarp žąsų! - įsikišo vėl Laurinaitis, persiėmęs globėjo gudrybe.~    -
12 6|              įsikišo vėl išverstakis Laurinaitis; kiti tik susipurtino ir
13 6|          galu. Taigi klausykite!~    Laurinaitis pastatė ant stalo jau atkištą
14 6|            išsimeskime po burną.~    Laurinaitis apsidairė stiklo.~    -
15 6|       pasidarė tuštelaitis iki lašo. Laurinaitis jau buvo berakinėjęs antrą,
16 6|                 tarė nerimastaudamas Laurinaitis, čiupinėdamas jau aplukštintą
17 6|               paklausė seilę rydamas Laurinaitis.~    - Taigi taip pat gėralas,
18 6|             jau pertrauke vėl kalbas Laurinaitis, įnirtęs berakinėdamas raudonąją
19 6|             staiga sušuko visu balsu Laurinaitis ir užsivertė pilną butelį
20 8|            ir pačios Laurinaitienės. Laurinaitis gi, iš išgąsčio baisiai
21 8|            nelaimės susilaukė patsai Laurinaitis: nuo šventojo pagalbos nesulaukė