Part

 1 1|           netrukus, išgrobstydavo juos, nesilygdami su seniu.~    -
 2 1|         tokius paukščius! - A kad juos bala! Tartum gyvi!~    -
 3 1|       ponaičius skęstant. Nunešus juos buvo giltinė prie bedugnės, "
 4 2|     nesušuko Juozas.~    - Nei aš juos draskiau, broleli, nei ką, -
 5 2|   meldžiasi, ar ką?~    - Velnias juos žino, šit, pažiūrėk dar
 6 2|     atvažiuos matininkas ir visus juos ta mieląja žemele apdalys.
 7 3|  Nepažįstamasis, galva lingavo, į juos žiūrėdamas iš savo pusės,
 8 4|        paskynę, o senelis sklaidė juos, tvarkė ir į vainikus pynė,
 9 5|           ne vis tiek tokiam, kur juos suvartos?~    - Moteriškai
10 5|           nagais išdirbame, o pas juos? - ar jie žemę tręšia, kaip
11 6| pamėlynavo - ir kaip užkeiks: "Aš juos!... Kur gi buvai? Ko tylėjai?
12 6|         nieko! aš apsisuksiu apie juos: visiems žemę atimsiu ir
13 6|     šunims šėko piauti! Išguisime juos atgal į Rygą! - šūkavo už
14 6|            tik man praneškite, aš juos tuojau! - čia globėjas įsikarščiavęs,
15 6|     nusikvatojo.~    - Pravertėtų juos aplamdyti, - tarė Jonušas: -
16 6|       apytaisą savo." O kam gi aš juos turėsiu, jeigu man ne tik
17 7|          visai jau nebe tame, kad juos taip karštai jų gerbiamas
18 8|           išgirdęs, kas tenai pas juos dedasi.~    Beeidamas stačiai
19 8|    Tėvynės labas reikalaująs! Kad juos pragaras prarytų su jų labais
20 8|           jaunųjų.~    - O kipšas juos tegali pažinti, kas vyresnis!
21 8|    atėjusi, juodoji gauja. Paskui juos išsinešino ir ponas. Aprimo