Part

 1 1|            ne stebuklai, - pamodamas ranka, sakydavo senis paniekinamai: -
 2 1|               neilgai trukęs, pamojo ranka. - Et! bus visa gerai: nenori
 3 2|        nudegintų ir beširdžių žmonių ranka nudaužytų, dar neišsprogusių,
 4 2|       tvarkyti. Tai vokiečio pirmoji ranka: kur reikia žmogų apdaužyti,
 5 2|                     Rėžk, brolau, ką ranka pasiekė! - pritarė kiti,
 6 3|                  Ir jau buvo iškėlęs ranką tvyksti žinovui per jo gudriąją
 7 3|      nereikėjo: kad liuoba duos sava ranka, tai tokia smarvė pasiutusi
 8 3| susigraudinęs, Jonušas, juoda, kieta ranka braukdamas ašaras nuo lieso,
 9 4|             barkštelėjęs. Kietą turi ranką!~    - Netruks velnias po
10 4|             Jonušas. Staiga, pakėlęs ranką ir sustojęs, sušuko:~    -
11 5|              pasidarė dešinioji pono ranka: važinėjo į Liepojų, į Mintaują,
12 5|           nebuvo dar "dešinioji pono ranka"; ot - tartum siena kokia
13 5|          paklausė Jonušas, tiesdamas ranką: - kur gi taip? ... ar ilgam?~    -
14 6|           broleli, greičiau į kišenę ranką brukti. Manęs mokyti nebereikia:
15 6|        nulenkęs. Juk ministeris sava ranka nedaro, tiktai visam kam
16 7|        gerokai sužeistą pono daktaro ranką ir jau tylomis išsiskirstė
17 7|  atsikvapstydamas Tamošius ir parodė ranka į dvarą. - Tenai jau visas
18 8|           giliai suknabdino į kazoko ranką, taip kad tasai tiktai viena
19 8|          taip kad tasai tiktai viena ranka beišgalėjo talžyti jai kaušą
20 8|        rankomis smaugdama; kandžiojo ranką kaukdama ir spiegdama, nebegalėdama