Part

  1 1|             miego pabundanti gamta - tai buvo jo visad atdara knyga,
  2 1|            dirbimas. Klumpę padaryti tai niekis, bet jų padailinimas,
  3 1|      Besibiauriji, tėvai; kas tau už tai mokės? Įmaus į purvyną,
  4 1|              mokės? Įmaus į purvyną, tai ir po gražumo! Būtumei verčiau
  5 1|            su seniu.~    - Ot nagai, tai nagai! Tai protas, ir išgalvoti
  6 1|                 Ot nagai, tai nagai! Tai protas, ir išgalvoti tokius
  7 1|             ką gi dirbsiu senatvėje? tai ir tėplioju žmonių akims
  8 1|    nesiašarok, durnele! Dievas duos, tai ir sulauksime!~    Apglaudęs
  9 1|            gerokai buvo iškarpytas - tai jo paties pragyventieji
 10 1|             beveik perpus užkarpų, - tai žmonos amžius. Trečiajame
 11 1|          keliolika karpų tesimatė, - tai vienatinio sūnaus Jonuko
 12 1|               anaiptol. Jo "svietas" tai buvo šalip trobelės sodnelis,
 13 1|          kape.~    Juozo "svietas" - tai pievos, žaliuojančios aplinkui,
 14 1|              žaliuojančios aplinkui, tai paukščių čiulbavimas, tai
 15 1|            tai paukščių čiulbavimas, tai sraunojo upelio čiurlenimas, -
 16 1|           upelio čiurlenimas, - visa tai buvo jo "svietas". Jis tai
 17 1|           tai buvo jo "svietas". Jis tai visa taip karštai mylėjo,
 18 1|            mylėjo, nors niekada apie tai nesakė.~    Čionai su kiekvienu
 19 1|           jas bėgo Juozas. Bėgdamas, tai kūlę apvertė, tai ant kiliopų
 20 1|          Bėgdamas, tai kūlę apvertė, tai ant kiliopų pažingėjo, tai
 21 1|           tai ant kiliopų pažingėjo, tai šiaip stripinėjo, - tiek
 22 1|             upės krantas; tenai kiek tai sykių į tą lauką tėvui valgyti
 23 1|             vyšnių viršūnėse; o kiek tai buvo džiaugsmo, kada prie
 24 1|          atsakė rimtai Juozas.~    - Tai negirdėjai, tur būt, nieko?~    -
 25 1|           sako vedęs, kiti - ne. Bet tai nei šildo mūsų, nei šaldo.
 26 1|        suprask! ap-va-ly-ti! - Sako: tai vagis esą vaisinti ant savo
 27 1|              savo žemės! Mūsų trobos tai tas pats, girdi, esančios
 28 1|      kampelių prireikė... Kas galėjo tai tikėtis?!...~    - Ir didesnių
 29 1|          tripūgą" pastatė...~    - O tai kas per velnias? - pertraukė
 30 1|          Išgama, biaurybė, siurbėlė, tai ne saviškis!... O vėl, manai,
 31 1|             kumščius; o jeigu reiks, tai ir raudonąjį gaidį patupdyt
 32 1|              linkon, minėdamas, kaip tai kitados su seniu ponu visada
 33 1| pasiremezinęs su pempėmis;. dabar ne tai galvoj jam buvo: Juozas
 34 1|           mokėtų ponui išsakyti visa tai, ką jaučia jo širdis!...
 35 1|              ir stengias atvaizdinti tai gyvais žodžiais. Smaugti
 36 2|        įkastas. Markstė blakstienas, tai vėl plėtė akis, vis nepasitikėdamas
 37 2|           matai, kas dedasi! ... Bet tai dar ne visa. Pasižiūrėk,
 38 2|            arčiau! Pavakarių laikas, tai dabar nieko iš tų atklajūnų
 39 2|       sugrįžo padėti dvaro tvarkyti. Tai vokiečio pirmoji ranka:
 40 2|            praeidamas, numeta, o ne, tai ir be to tenka pabūti. Dabar
 41 2|             ir išsidalijo.~    - Čia tai jau rodos nebe medžioklė,
 42 2|           panike iš kokio čia dvaro, tai kai priėjo prie jos ta žinia,
 43 2|          geros esanti širdies.~    - Tai ir gerai padarė, - pritarė
 44 2|            važiuok ir tu! kad galas, tai visiems! tegu bent sykį
 45 2|              atsakė Juozas.~    Buvo tai Giniotis, dabar dvaro darbininkų
 46 2|              su "sodiškiais"; būdavo tai ypačiai tada, kada negaudavo
 47 2|               Bet vėl pamasintas, ir tai, ką pats priplūdo, ir kitų
 48 2|             kur sodietis žmogus visa tai ras, jeigu ne karčemoj?
 49 2|      sodiečių reikalus.~    Laiminga tai buvo gadynė visokiems apgavikams
 50 2|              neblogai. Bet tu geriau tai visa turi žinoti, vakarykščiai
 51 2|             Kad širdį parodyčiau, ir tai sakysi, kad mėsos gabalas, -
 52 2|        atvedusieji, - smarkus vyras, tai greitai ir įsismagino; kažin
 53 2|              prie savęs; juk su boba tai lupasi kuone kasdien.~    -
 54 2|          liūdnai šitie atsakė.~    - Tai dar nieko neturite rankose?~    -
 55 2|          šitie.~    - Na, broleliai, tai jūs nieko dar nežinote? -
 56 2|               Juk yra sakoma: belsk, tai bus tau atidaryta; ieškok,
 57 2|           bus tau atidaryta; ieškok, tai ir rasi!~    - Tai ko čia
 58 2|           ieškok, tai ir rasi!~    - Tai ko čia tauziji dykai, kad
 59 2|         žemės neturiu; kad turėčiau, tai visiems duočiau. Aš jam
 60 2|            dalijo, nei ketino:~    - Tai kaip gi bus? - paklausė
 61 3|             Staiga prabilusis - buvo tai gana nemalonios išvaizdos
 62 3|            ir šitokį dalyką apdirbt, tai man tik nusispiauti! Tik,
 63 3|             susirinkusiuosius.~    - Tai kaip? ... prie ko? ... kur
 64 3|           kad kiti nepajuoktų.~    - Tai jau ne kitaip, nekaip prie
 65 3|               tarė rimtai.~    - Na, tai kaip?... prie karaliaus,
 66 3|              karaliaus, sakai?~    - Tai žinoma! Reikia toksai žmogus
 67 3|           apsiviežėjau tuo užsiimti, tai būdavo niekai man tenai
 68 3|              bet už svetimus pinigus tai man širdis neleidžia: žinau
 69 3|        ateina, ir jums rodos, rublis tai jau pinigai; o tenai jis
 70 3|          nosies ir tabakas!... Prieš tai nieko nepadarysi! Koksai
 71 3|          toks žiponas turi būti, - o tai vis nemaža neša!...~   
 72 3|             o vienas paklausė:~    - Tai kaip gi menat, jūsų sveikatėlė,
 73 3|      prigimties - ne iš rublio, kaip tai sako, gimęs, o vis žmogus
 74 3|          pasigirdo daugelis balsų: - tai šnipas, dvaro apmokėtas!
 75 3|          besikaujančių nuolat mojavo tai tuščios, tai lazdomis, pagaliais,
 76 3|           nuolat mojavo tai tuščios, tai lazdomis, pagaliais, suoleliais,
 77 3|               pagaliais, suoleliais, tai buteliais šarvuotos kietos
 78 3|           karžygius laukan. Darė jie tai, visai nepaisydami, kursai
 79 3|           joje apsigyvenęs, bet kas, tai niekas pasakyti nemokėjo.
 80 3|         sakėsi gerai ji žiną, ir tie tai pasakojo, kad, jaunas būdamas,
 81 3|        krosnį ir padaryti garų. Kada tai būdavę padaryta, daktaras
 82 3|              po vieną ligonis. Jeigu tai buvus moteriškė, ponas daktaras
 83 3|        gudročius čia pat vietoje: ar tai "varlė" kuriai bobai širdį
 84 3|              į tikrąją vietą. Ir vis tai nebrangiai: už penkelgę
 85 3|              liuoba duos sava ranka, tai tokia smarvė pasiutusi nuo
 86 3|             tirščių nepasigailėdavo. Tai bent žmogus! žinojai už
 87 3|        žinovas prie tų žmonių, jiems tai ir prižadėjo išieškot... -
 88 3|              vienas iš jų.~    - Čia tai nebus pro šalį, - nutarė
 89 3|            kalbą trečiasis.~    Buvo tai Tamošius, artimiausias Juozo
 90 3|           sodiečio širdis sudrebėjo, tai atminus; ašaros bliktelėjo
 91 3|            sudžiūvusio veido..~    - Tai ko gi jūs, "neprieteliai",
 92 3|            su jumis ponai, ką norės, tai padarys. Reikia skubintis,
 93 3|          tada kur besurasi?...~    - Tai tiesa! - stebėjosi sodiečiai,
 94 3|          reikalo. Mano žodis duotas, tai ir be to turi būti. Ir susitarti
 95 3|           kitur kreiptumės?...~    - Tai ir aš matau: vargšeliai
 96 3|           Tamošiaus ir Rymeikos buvo tai senatvei sutaupytieji skatikai;
 97 3|             Jonušo buvo skolinti, ir tai kokiomis palūkomis!... O
 98 3|      dešimtys! - pratarė ant galo. - Tai jūsų keturių? ...~    -
 99 3|         geradėjo" rankos.~    - Apie tai nėr ko bekalbėti! - tarė
100 3|              šiandien? - Sereda! Na, tai kitą subatą pavakariu galite
101 4|           reikėjo skirtis.~    - Na! tai iki subatos pavakario! Susieisime
102 4|             bėgiojo ūbaudami vaikai, tai vėl į būrelius sutūpę pynė
103 4|           Savo puodų žiūrėk! Kas yra tai yra, o tau nėr ko kito liga
104 4|        moteriškė.~    - Jeigu buvau, tai kas?~    - Manasis taip
105 4|       nematėte, nesutikote?~    - Še tai tau! Ar aš tavo vyrą ganau? -
106 4|           verkdama į mišką.~    Buvo tai Juozienė. Apėjo visus kaimynus -
107 4|       šnibždėjo: "Jėzau Marija! argi tai gali būti ?!"...~    Priėjęs
108 4|          dienas be paliovos klejojo: tai verkė klejodamas, tai vėl
109 4|       klejojo: tai verkė klejodamas, tai vėl kažin kokie baisūs reginiai
110 4|           kalbų: vieni pasakojo, kad tai dvaro vokiečiai taip senuką
111 4|          įėjo senis Riškus.~    Buvo tai visiems pažįstamas seniausias
112 4|             o kad galvą turėjo gerą, tai gana greit pramoko skaityt,
113 4|       prisirišti ir ką nors pamilti, tai ir mūsų Riškus, artimųjų
114 4|               Jam įkalbėta buvo, jog tai buvo nepaprasta malonė,
115 4|            su ponaičiais, kad jis už tai turįs būti dėkingas visą
116 4|          buvo atstatytas.~    - Kaip tai gerai būtų, kad ir aš galėčiau
117 4|          tokiu jo juokingu noru. Juk tai vis viena, kaip kad avinas
118 4|              jaunesniam; nieko prieš tai nepadarysi.~    Ir padavinėjo
119 4|              ir beužmiršęs, jog visa tai ne savo, jog kada nors prieisiu
120 4|              ir pagaliau pasakė, kad tai esąs sentimentalizmas: liguistas
121 4|        liguistas įsijautrinimas, kad tai esanti liga, ir stengėsi
122 5|            čia neturi savo, kad visa tai svetima, visa ponų, ne jo;
123 5|            bent kiek galint dažniau; tai...~    - A fi! - sušuko,
124 5|       Reikalingas ir naudingas buvo, tai ir brangino ir guodė savaip,
125 5|          tikrosios malonės ženklais, tai nors savaip mylėjo ir ponai
126 5|     nepasidrovi.~    Nukaito Riškus, tai išgirdęs, ir vėl nubalo,
127 5|          meilumą ir gerąją širdį: ar tai ligoje, ar šiaip reikale
128 5|            žmogėdros tikri!!!... Kas tai galėjo tikėtis?!...~   
129 5|              Švarcas, girdi, pasakė, tai rodos gali būti gana, -
130 5|          veiksiu? - klausiu poną. - "Tai ne mano dalykas - sako; -
131 5|         Nežinant kur bepasidėti, vis tai dar galima buvo pakęsti,
132 5|        nustebo vėl kaimiečiai: - juk tai beveik kaip motina ponaičių:
133 5|           poną girdėjau kalbant, jog tai tėvynės gerovė tai reikalaujanti,
134 5|               jog tai tėvynės gerovė tai reikalaujanti, kad kuo daugiausia
135 5|            susimanė vasarojų sėti ir tai beveik į plėšimus: vieną
136 5|           ieškodami ko nepadėję. Būk tai mokosi, o žiūrėk - atsijuosę
137 5|          šalies vargų didinti!~    - Tai žinoma ir matoma, - pritarė
138 5|        medžius tik velka, tik velka, tai arkliais, tai vėl garinėmis
139 5|             tik velka, tai arkliais, tai vėl garinėmis mašinomis
140 5|        pasigirdo sunkus atsidūsimas, tai stiprus sukeikimas tarp
141 5|             namie badu miršta, jiems tai nerūpi. O koks dabar valgis
142 5|             vienas iš darbininkų, ar tai norėdamas išvengti kelionės,
143 6|        vaikus mums pamokysi, ar maža tai verta? Ogi ir mums seniesiems
144 6|            papasakosi ir patarsi, ar tai mes už kalnelio rasime? -
145 6|              žmonės ima tik plepėti, tai dažniausiai ir išplepa.~    -
146 6|           pritūpdamas Laurinaitis. - Tai pasakojo gerai jį žinąs,
147 6|              Rymeika.~    - Kas bus, tai bus; nueisime ir pamatysime.
148 6|                     Ar gali būti?... Tai sakyk! - stebėjos kaimynai,
149 6|       nelemtąja Laurinaičio žinia. - Tai ačiū Dievui! ačiū Dievui! -
150 6|                  Jei ir neabejojate, tai del mano ramybės turite
151 6|               Kažin kas užėjo.~    - Tai vieno trūksta. Nagi prisėskit,
152 6|         iškeliavau pėtnyčios vakarą, tai tik nedėlios rytą švintant
153 6|             bet, broleliai, ne: toks tai ne mano darbas, kada aš
154 6|       urėdninkas taip nemokės!~    - Tai mat, žiūrėk kokie! - stebėjosi
155 6|        nusikvatojo dabar daktaras; - tai tu, broli, manai, kad ministeris
156 6|      apsitaisyti, - sako...~    - Ar tai patys neapsitaiso? - pasmalsavo
157 6|         sidabrinėmis sagomis sagoti, tai ir su pinigais kitokiais
158 6|            nepasirodysi. Todel, nors tai ir mažiausias buvo iš tarnų,
159 6|           jau sidabriniais neužkiši; tai artimiausiasai paties ministerio
160 6|           kaip sidabrinių, sako. Juk tai pats partamento daraktorius."
161 6|          tokiais broleli, kad kalbi, tai nemikčiok! Savyje manyk,
162 6|            kur gi buvai pražuvęs? Ar tai jau visi mūsų mužikėliai
163 6|                    Taigi matote, kad tai ne su piemeniu kalba! -
164 6|          tikintys klausytojai.~    - Tai kaip gi! Juk sakau, ką ausimis
165 6|           sužinočiau.~    Sodiečiai, tai išgirdę, subruzdo, kaip
166 6|           Nesigiriant, ne kiekvienas tai būtų padaręs.~    - Ką čia
167 6|             aukso kalnus supiltų, ir tai neeitume! - įsitikėdami
168 6|                13 rublių, atgal 13 - tai 26; nakvynė 2 rub., tarnas
169 6|              rub., antras 10 rub., - tai vėl 15; ministerio tarnas
170 6|          tarnaitė po 5 rub., vėl 10; tai turime jau 15 rub. Ar visi
171 6|             Ar visi matote? 13 ir 13 tai 26; 2 ir 3 ir 10 tai 15;
172 6|              13 tai 26; 2 ir 3 ir 10 tai 15; 15 ir 26 tai 41, ir
173 6|             3 ir 10 tai 15; 15 ir 26 tai 41, ir dar 10, tai ir išeina
174 6|             ir 26 tai 41, ir dar 10, tai ir išeina jau 51. Matote?~    -
175 6|             čionai mūsų ponai geria, tai tenai, atsiprašant, grindis
176 6|           kuprą: "Tu, ištvirkėli, ar tai aš vienas visa valgysiu?
177 6|             vėl beišeiną. "Na, dabar tai iš mūsų nebeišsisuksi!" -
178 6|           drožiame visi.~    - O kas tai yra tas trakierius? - pasmalsavo
179 6|            likieriaus...~    - O kas tai daiktas tasai lakierius? -
180 6|             tuojau ir pasakoju, kaip tai mūsų šalyje ponai jau žmones
181 6|        suvažinėjęs ir į Kauną.~    - Tai tu man!... Taip greitai
182 6|               žmonių vaikeliai, kaip tai galima, turint ant pečių
183 6|           lekajaus ar mužiko vieton, tai yra prie durų arba ir už
184 6|            10 rub. - 50; lekajus 5 - tai 55. Užsikandęs ir jūsų kiekvienas
185 6|        akmeninėmis gatvėmis į stotį, tai rodės, ten visi perkūnai
186 6|            turime Jau 50 + 5 ir 25 - tai 80; vežėjui 5 ant alaus -
187 6|            80; vežėjui 5 ant alaus - tai ir 85. Buvo 69, tai ir pasirodo,
188 6|          alaus - tai ir 85. Buvo 69, tai ir pasirodo, kad dar savo
189 6|           jaunasis Jarašiukas.~    - Tai tu, broli, ir pasiliktumei
190 6|             užsieniuose buvęs.~    - Tai tu man! O čia būdami - tokie
191 6|        brangiai visa atsieina.~    - Tai ką čionai apie tas penkrubles
192 7|             kailio tepramoko. Ar tam tai mūsų tėvų tėvai čionai besidarbuodami
193 7|             Valandomis sumūkė karvė, tai avių pirmyn ištrūkusių būrelis
194 7|          garsėjo svirčių girgždesys: tai atsargiosios šeimininkės
195 7|           skambėjo ore aukštu garsu, tai vėl kitas padykaudamas:~
196 7|         balsas. - Ko beužsimanė!~    Tai vėl vyriškas balsas: - A-a!
197 7|       pažinęs Tamošiaus balsą.~    - Tai nesiliauni dirbęs? - kalbino
198 7|            eiti šunų lodinti?!~    - Tai eikime! bėkime! - pritarė
199 7|             papieštą parašą!~    Kas tai būtų?~    Susitarė, nubėgo
200 7|            ne! Tiktai man duosite už tai tris kapeiku.~    - Gana
201 7|             geriame.~    - Ni! tėvas tai tėvas. Aš ne tėvas, aš dah
202 7|             ko dahit. Dvi kapeiki ir tai pinigai. Eikim, ba sutems.~   
203 7|             kai apie mieląją žemelę, tai dar kartą įtikinu, jogei,
204 7|         jokiu būdu nebegalima jam už tai kaulų sutriuškinti ir grobų
205 7|              teisia visus biaurybes! Tai ne mūsų dalykas!~    - Šalin! -
206 7|          kokio pusvarsčio apsistojo: tai ne iš nuilsimo, taip jam
207 7|             jam staiga akyse sužibo; tai tikrai gaisro pašvaistė
208 7|             jam galuose rodytis, kad tai ant jo trobų taip liepsna
209 7|         raišiojo.~    - Kad duosime, tai duosime, - kalbėjo tarp
210 7|          visomis pajėgomis ne tik už tai, kas dabar už jų šimtameti
211 7|             ir stingino kraują. Buvo tai juokas žvėrimi pavirtusio
212 7|           naikinti dvarą, lyg tartum tai būtų buvęs lizdas ne žmonių,
213 7|            iš tako.~    Šviesa viduj tai blėso, tai vėl kilo, ir
214 7|              Šviesa viduj tai blėso, tai vėl kilo, ir arčiau priėjęs
215 8|             dūšią apsunkinti. Gintis tai ginsiuos drauge su kitais.~   
216 8|       ginsiuos drauge su kitais.~    Tai atlikęs, sustingo vietoje
217 8|              numušti taikeisi?~    - Tai čia gyvasakių pasirinkęs
218 8|              klausimą, spėdamas, kad tai Juozams pavaišinti sakai
219 8|         belaimės, - tarė Tamošius ne tai svajojančiu, ne tai pasityčiojančiu
220 8|      Tamošius ne tai svajojančiu, ne tai pasityčiojančiu balsu. -
221 8|               įeidamas į vidų.~    - Tai ko čia verksime, tėtuli, -
222 8|            nosia sustirusis senis; - tai jau jokios vilties nebėra!? ...
223 8|          dešimtis kazlėkų atsibaldė, tai dar ne kariuomenė. Sėskiva,
224 8|            tikrai turi mus apgalėti, tai reikia privalgyti ir rytojui.
225 8|              būta. Jie nepažino, kas tai yra būti dieną ir naktį
226 8|            kits kitą teisindamies ir tai šį tai tą peržiūrėdami ir
227 8|          kitą teisindamies ir tai šį tai tą peržiūrėdami ir taisydami
228 8|            jų pratarė į Juozą.~    - Tai ką gi, seni! nenorėjote
229 8|      sopulingai sušuko Juozas.~    - Tai sugriausime trobą, - perspėjo
230 8|            jis visai ne iš mandagumo tai padaręs; taigi pasišalindamas
231 8|            ką jau padaręs. Pamačiusi tai motina, šoko, kaip katė
232 8|           kantaplis, užsienių darbo: tai patsai ponas pametė besprukdamas
233 8|             į mišką žmones, tartumei tai būtų buvęs nekalčiausias
234 8|           nakties tylumoje.~    Taip tai praėjo toji baisi diena "
235 8|        tartum pasistebėdamas, iš kur tai atsirado toksai nepaprastas
236 8|              likučių, kas liko, nors tai dienai. Šie žmonės atėmė
237 8|            nušvito gaisro pašvaiste: tai degė staiga iš trijų šalių
238 8|             pėdsakas anų gėrybių? Ar tai likimo pajuoka? Kur kitą
239 8|   besikoliodamu, Tamošius su Švarcu, tai vėl šventomis dienomis apie
240 8|               kalbindamas pasiristi; tai švilpavo po mišką, tai tabaku
241 8|               tai švilpavo po mišką, tai tabaku vaišino praeinančius
242 8|             ramiai sau beklejodamas, tai šį, tai tą iš tolesnės praeities
243 8|            sau beklejodamas, tai šį, tai tą iš tolesnės praeities
244 8|            ūbaudavo šaukdamas žmoną, tai vienturti Jonelį, arba suradęs
245 8|              ir mudu su mamaite!~    Tai vėl kitąkart, lyg atsimindamas
246 8|            pražuvo, kaip sapnas!~    Tai vėl prie maištininkų kryžiaus