Part

 1 2|               yra tatai smagesnių už mane. Aš čia pasamdytas. Kitkart
 2 3|  nebepaslenku; yr dabar gudresnių už mane seną; tegu padirba jaunesnieji! -
 3 3|            liežuvį laidys! už ką jis mane biauros?!...~    - Tu čia
 4 5| ištikimiausįjį savo tarną. Taip bent manė patsai Riškus ir, kaip sakoma,
 5 5|          praleido akių nesudėjęs!... Manė paimti nuomon kur gražų
 6 5|                     Nesitikėjau, kad mane norėtumei pamesti, tiek
 7 6|           ministeris? Pabaltakiavo į mane, perkreipęs galvą:~    -
 8 6|              pasakysiu" - ir, įvedęs mane į kitą kambarį, pasodino
 9 6|          kitas: blykt blykt akimis į mane, ir eina sau gūžį atstatęs,
10 6|         tarnavimą pabaigiant. Bet ne mane sugauti: turėjau aš ir auksinių
11 6|           kelį, į antrą, o ji tuojau mane atsiminė, pažino ir klausia: "
12 6|       apyskaita ir pinigai savu. Pas mane visa visada turi būt aiškiai
13 6|        išeidamas vyriausiasis ir jau mane pažįstąs iš senesnių laikų.
14 6|            iš senesnių laikų. Tuojau mane už rankos, į karietą, ir
15 6|      gubernatorių laišką ir šuoliais mane, broleliai, visi keturi
16 6|           Žinoma, skaitant eilėje ir mane patį, nes kame nors ne taip,
17 7|                Eikše, Maušiukai, pas mane! Mudu paskaitysiva.~   
18 7|              užpyks; ai vai! Leiskit mane pas tate!~    - Na, tylėk,
19 8|              brangi, kaip jų tėvams. Manė ir kitur sau duonos vis