Part

 1 1|      praeitoji užmirštoji. - Gana. Žodelis išlėkė, tamsta
 2 2|  nueisim "tvarkos padaryti"; gana jau, pasibaigė dykaduonių
 3 2|     į savo rankas.~    - Na! gana tau trypti, velniadūši! -
 4 3| Staiga prabilusis - buvo tai gana nemalonios išvaizdos pusamžis
 5 3|  prasidėti, jam niekada nėra gana. Kada besutiks kame, - tuoj: "
 6 4|    šunlupių neisiu - neisiu! Gana jau! Pamačiau visa!~   
 7 4|   kad galvą turėjo gerą, tai gana greit pramoko skaityt, rašyti
 8 5|  pasakė, tai rodos gali būti gana, - sako: - ko dar lendi? -
 9 6|      nuo suolo Riškus.~    - Gana jau, gana, tamstele! Kur
10 6|      Riškus.~    - Gana jau, gana, tamstele! Kur beeisi tokiu
11 6|     daktaras sudraudė.~    - Gana šiam kartui! Neprapuls.
12 6|     neik į tokius namus, nes gana greit į kuprą gautum nuo
13 7|    Skalsios rodos! - pratarė gana tyliai įėjęs.~    - Sveikas!
14 7|      tai tris kapeiku.~    - Gana jau gana! už keletą žodžių,
15 7|      kapeiku.~    - Gana jau gana! už keletą žodžių, dar kreida
16 7| parašytų, tris kapeikas! Bus gana dviejų! Ogi mes visada iš
17 7|      juokuojančių vaikesų ir gana trukšmingos vyrų kalbos;
18 7|  siekia žiloji atmintis. Tie gana ilgi metai ramaus po baudžiavos
19 8| dukterimi Rygoje sankrovą ir gana pelningai ėmė verstis. Bet