Part

 1 1|           ką jau senai iš padavimų vien sužinome, kad jau būta vartojama
 2 2|     lengvai pataikys!~    - O pats vien rietis. Iš to gi taip pat
 3 3|       Dievas reikalą ir atleis; ne vien poteriais Dievas tegarbinamas;
 4 5|             ne jo; užsimiršo besąs vien tarnas ir vergas; prigudo,
 5 5|         jisai alkanas ir apiplyšęs vien dvejetu gerokai nudėvėtų
 6 5|     pašvęstąjį jų naudai gyvenimą: vien gerai apdėvėtas švarkas
 7 5|      pažįstamosiose kalbose, todel vien pasispiaudė, pasispiaudė
 8 6|          turint ant pečių galva ne vien kepurei pamauti! Vėl gi
 9 6|            žmonių pinigus išleidus vien todel, kad kokios poros
10 7|           arti šalip nebuvo nieko, vien tamsios girios gelmės, vėjelio
11 7|        nuomotojų, šią valandą darė vien įspūdį biauraus apgavimo,
12 8|      neužilga girdėti buvo troboje vien sriūbčiojimas, pūstymas
13 8|           žmogaus nebepasigirdo, - vien gyvulių nematomų ilgesingas
14 8|         paliko gyvesnėje atmintyje vien šviesiuosius laikus ir vien
15 8|        vien šviesiuosius laikus ir vien šešėli atjautimo to, kas
16 8| sugniaužtas sustingusioje saujoje. Vien malonus likimas apsaugojo
17 8|        proto išėjo.~    Liko dabar vien biaurūs griuvėsiai ir baugi
18 8|            taip pat išėjo į žmones vien lazda rankoje.~    Juozas,