Part

 1 1|  Nesižvalgė Juozas ilgai, nes jam daugiau, kaip metai į akis buvo
 2 1|     kalbos tik del to viena, kad, daugiau kam galvą apsukus, galėtų
 3 1|          galvą apsukus, galėtų ir daugiau kuo pasinaudoti; o šitas:
 4 1|              ryžkis! Mums nėr kas daugiau bekalbą. Matau, ir tu toks
 5 2|           ją mylįs senelis, mažką daugiau, tur būt, būtų susigraudinęs,
 6 3|         mokytas, bet dabar niekuo daugiau užsiimti nenorįs, kaip tik
 7 3|        drobulės įtaisytą linginę. Daugiau toje gydykloje jokių rakandų
 8 4|          Tolumoje šuva sukaukė ir daugiau nieko nebesigirdėjo; tik
 9 5|        savo šalį; žiūri, kaip kuo daugiau ir greičiau prisiplėšti,
10 6|            Bet kad nesusigundinus daugiau, ir to atsižadėjęs, pasakiau
11 6|     turėjau, mat, mažiesiems, kad daugiau tesėtų. Įspraudęs jam į
12 6|        dar 69. O rodosi jau nieko daugiau nebereikia, kaip tik likusius
13 7|           o juo ilgiau laukė, juo daugiau ir daugiau kilo abejojimų.~   
14 7|      ilgiau laukė, juo daugiau ir daugiau kilo abejojimų.~    Senis
15 7|      tėvas.~    - Kad nė neturiva daugiau su savimi, o tuo tarpu ir
16 7|          laikyti! Tegu susipranta daugiau valstiečių nebeužkabinti!~   
17 8| teatsibaldė; sulauksim netrukę ir daugiau.~    Ir vėl nutilo senis,
18 8|          Bet niekas iš žmonių jau daugiau rankos nebepakėlė tą dien