Part

  1 1|             nepaprasta naujiena.~    Iš žiemos miego pabundanti
  2 1|          buvo jo visad atdara knyga, iš kurios nuo pat kūdikystės
  3 1|           naudotis tuo, ką jau senai iš padavimų vien sužinome,
  4 1|              toks darbas niekada jam iš rankų nekrito.~    Rūsčiomis
  5 1|              tašė, geldas skobė.~    Iš visų darbų labiausiai jam
  6 1|            sustatydavo jas asloje ir iš eilės imdavo dailinti tikrai
  7 1|        renkami. Tiek teišmanai, kiek iš dubens į dantis, arba kad
  8 1|    nesusikirsdavo juodu niekada, bet iš mažmožių susidaro gyvenimas...~   
  9 1|                   Senis Juozas, nors iš žmonos niekada negavo pritarimo
 10 1|             dažnai išspausdavo ašarą iš tėvo akių, nors daugel metų
 11 1|              buvo visoki atsiminimai iš kūdikystės, iš jaunųjų dienų.
 12 1|           atsiminimai iš kūdikystės, iš jaunųjų dienų. Visa ko buvo:
 13 1|         juoda ir balta...~    Išėjęs iš trobos, pasuko senis i girią.
 14 1|            viena kitos nėrėsi laukan iš tankmės ir rimtai, mūkiodamos,
 15 1| baudžiauninkai: stūmė gyvenimą diena iš dienos ir nesvajojo, kad
 16 1|                   Vieną syki, Juozui iš dvaro vakarą sugrįžus, tarė:~    -
 17 1|      laimužės jiems išmetęs: - ponas iš baudžiavos amžinai paleido
 18 1|        Jonelį, kaip dailiai sukaltus iš lentelių įkilus kalinėja
 19 1|         baudžiauninkai. Juozui žemės iš pono gavus, visi baudžiauninkai
 20 1|       išgirsti Juozui labai nesmagių iš jų žodelių. Ilgainiui nutolo
 21 1|               Liuoba skaitys skaitys iš knygų, paskui paims žemės
 22 1|       šiokios tokios išlindo pasėtos iš žemių ir tos paraudonavo,
 23 1|       kuodotosios pempės, pakilusios iš pabalio, pasileido jam aplink
 24 1|         mąstė - tasai ponaitis atims iš jo dabar su senele vienatinę
 25 2|              beveik savomis rankomis iš abiejų šalių nudaigstyta
 26 2|          Juozą prislėgė, jogei paeit iš vietos nebegalėjo. Stovėjo
 27 2|      numirsiu - ten bus kapai.~    - Iš kur gi tamsta esi? bene...
 28 2|         vietos.~    - Kaipgis: diena iš dienos ir čia tik popierių
 29 2|           ąžuolą veršininke, kuriame iš senų senovės gandrų lizdas
 30 2|              laikas, tai dabar nieko iš tų atklajūnų kieme nėr ir
 31 2|     darbininkas. - Darbininkai, visi iš vieno, ir liesti atsisakė
 32 2|             buvę draudžiama; išbėgęs iš Blindos rankų, atsidūrė
 33 2|      pūkšdamas, tik skubink trauktis iš kelio! Taigi ir čia Giniotį
 34 2|             rankoje ilgą šmirkštynę, iš kurios aukštyn vanduo tryško
 35 2|        čiūkšt ir išsitiesė nebegyva. Iš pradžių, kol atsidžiaugė
 36 2|           Kur tu! gaujos tuoj sulėkė iš visų kampų, su šunimis,
 37 2|             puolenos. Apsiautė lauką iš visų šalių ir laukia, pakrūmėmis
 38 2|         susižiedavęs su viena panike iš kokio čia dvaro, tai kai
 39 2|       vinkšną, kirto per patį vidurį iš viso peties: - važiuok ir
 40 2|              šitą gaują. Kai kuriuos iš vaikinų pažino. Buvo ir
 41 2|             dabar? ...~    - Štai ką iš jų padarė vokiečių dvaras! -
 42 2|              mąstė senis.~    Vienas iš dvariškių susilaikė - matyt,
 43 2|           dažniausiai tiems patiems, iš kurių netinkamuosius žodžius
 44 2|              kažin koks nerimas ginė iš namų šiokį ir tokį. Atsirado
 45 2|            paskutinius baldus nešino iš namų ir brukte bruko, kišo
 46 2|       pirmąsyk gyvenime pamatytiems, iš kur ir kas esą, nežinomiems
 47 2|          nežinomiems sukčiams, kurie iš savo pusės visa ką žadėjo,
 48 2|        Nevienam tada vienatinė karvė iš kūtelės iškeliavo, bet ką
 49 2|               Didelį rūpesnį turėjo, iš kur begaus tiek pinigų visiems
 50 2|             besidraskantį jų rankose iš pasiutimo.~    - Aš jį pamokysiu
 51 2|          geresnio? - paklausė vienas iš jų besėdinčius Paliekniškius.~    -
 52 2|       nežinote? - nusistebėjo vienas iš atėjusiųjų: - mus jau dvi
 53 2|            gudrus! - sušuko keldamos iš užstalės Tamošius. - ieškok,
 54 2|                  O pats vien rietis. Iš to gi taip pat nedaug naudos! -
 55 2|              ir kiti. Prabilo vienas iš naujai atėjusiųjų, Juozas
 56 2|           atėjusiųjų, Juozas Šliažas iš Skilandžių.~    - Ką gi
 57 2|        sušuko stipru balsu kažin kas iš karčemos kampo.~
 58 3|           lingavo, į juos žiūrėdamas iš savo pusės, lyg rodės, jų
 59 3|        nebūtų nugirdęs; taigi vienas iš girdėjusiųjų paklausė nedrąsiai,
 60 3|             ką padarysi? Toks jau aš iš prigimties - ne iš rublio,
 61 3|            jau aš iš prigimties - ne iš rublio, kaip tai sako, gimęs,
 62 3|              Leiskit man jį! - šaukė iš savo pusės žinovas: - ką
 63 3|      paraudęs žinovas.~    - Nesenai iš sląstų išlindai už nakties
 64 3|             kaip netikėtai ėmė krist iš visų šalių smūgiai ant jo
 65 3|            matyt, turėjo ūpą: žinojo iš patyrimo, jog jeigu kas
 66 3|              namie, o jis - taip pat iš patyrimo žinojo - labiau
 67 3|        artimesnieji kaimynai, išvydę iš tos karčemos kamino dūmus
 68 3|             karčemos gyventojas esąs iš visa ko labai mokytas, bet
 69 3|    lengvatikių vargdienių, ir niekas iš tolo nebenorėjo tikėti,
 70 3|               o prie sijos pakabinęs iš drobulės įtaisytą linginę.
 71 3|      atsikratęs, nes vienas ir kitas iš daktaro rankų išleistas
 72 3|             išsisukt, dar neapalpęs, iš daktaro nagų, nors rojaus
 73 3|             padėjęs, ligą nutverdavo iš karto. Tikrajam daktarui
 74 3|             ar kirmis širdį sulpė, - iš karto jis nutverdavo ir
 75 3|         metai, kaip vedžiau, bet kas iš to? Moteriškė, lygu pelų
 76 3|          paskiau pasirodė, tikėdamos iš šito šaltinio apstesnės
 77 3|       pasisekė jam įgyti garsi garbė iš pat pradžios: žinojo jis
 78 3|              ar ne? - pratarė vienas iš jų.~    - Čia tai nebus
 79 3|               matyti, žmogus tikras. Iš kalbos galima suprasti,
 80 3|                 atsiliepė atėjusieji iš lauko. Brūstelėjo skląstis,
 81 3|           stalo, tam sykiui įtaisyto iš apverstos dugnu aukštyn
 82 3|              gultas, menkai sukaltas iš lentų ir pagalių, išblindusia
 83 3|                   Na, juk jau matau, iš jūsų nagų nebeišsisuksiu, -
 84 3|           Čia laukti negalima: poryt iš namų, ten vėl mažiausiai
 85 3|             susimerkė ir ėmė traukti iš kišenių butelius. Pirmas
 86 4|       subatos! - tarė dar kits kitam iš tolo. ~_________ ~    Gražus
 87 4|             pamačiusios, jog gandras iš balos pabėgo, įsidrąsino
 88 4|            žaliosios - visos, krames iš vandens iškišusios, suspito
 89 4|             gondrą!"...~    Gandras, iš tolimos kelionės parlėkęs,
 90 4|        nepaprastai buvo tylu; veltui iš ryto artojaus draugas, pilkasis
 91 4|           Veltui rūpestingoji sėjikė iš medžio šakų šaukė: "sėk
 92 4|              buvo pamatyti atsargiai iš kiemo į kiemą einantį žmogų;
 93 4|           išėjo laukan ir išsitraukė iš pastogės žagrę taisyti.
 94 4|               Tamošius nubalo, pypkė iš dantų iškrito ir žemai galvą
 95 4|             linini kaklarišį; toliau iš kadagių kero kyšojo naginėmis
 96 4|          vandens. Rymeika, pastvėręs iš jos vandenį, leidosi bėgti
 97 4|          butą dabar kasdien kas nors iš kaimynų lankė ir, nakčiai
 98 4|               nakčiai užstojus, kuri iš moterų, pasikaitaliodamos,
 99 4|             kaimynus apsakinėti.~    Iš tų pasakojimų kilo tarp
100 4|      nejautrumo praėjus senis tartum iš miego pabudo, ir ėmė stiprintis.
101 4|              nutikimai visai pražuvo iš jo atminties. ~___________ ~   
102 4|         trobelėje susirinko pakeliui iš pamaldų grįždami keliolika
103 4|              Mylėjo jisai savo ponus iš visos širdies. Jam įkalbėta
104 4|      tarnauti. Ir jis tuo įtikėjo ir iš širdies prisiėmė sau už
105 4|            negalį būti jokios naudos iš aukštųjų mokslų; kad kiek
106 4|            ir ponui. Ponas pasijuokė iš jo ir pagaliau pasakė, kad
107 5|              jų tarpe.~    Ir ponija iš savo šalies matė tuos jo
108 5|              Riškus ir, kaip sakoma, iš kailio nėrėsi, kad tik ponams
109 5|             tarpe tų pačių sodiečių, iš kurių tarpo kitados buvo
110 5|            Dabar ir jisai nusidėvėjo iš eilės ir niekas jau nebekviečia
111 5|         išsinešt apčiuopiamos naudos iš poniškųjų malonių už pašvęstąjį
112 5|         mažas ryšulėlis rankoje.~    Iš dvaro išguitas, leidosi
113 5|                   pavarė?!... Tamstą iš dvaro išvarė!!! - vienu
114 5|        keletas balsų.~    - Išvarė - iš, mielieji žmonelės! nelyginant
115 5|           kaip skurlį arba išspaudą, iš kurios visa išspaudę, išmeta
116 5|    prisidengęs akis rankomis, sucypė iš širdingo skausmo, kaip pelė
117 5|           ašaros vėl gausiai paplūdo iš paraudusių akių.~    Visi
118 5|               Nudėvėtas" ir išmestas iš dvaro tarnas atrado štai
119 5|           išėdų; tur būt, šeimininkė iš geros širdies, šunims nutraukdama.
120 5|           greičiausiai išsinešinčiau iš užimtojo kambarėlio, nes
121 5|             laukams sumatuoti; diena iš dienos laukia atvažiuojant.~    -
122 5|           ponas pasakojo, jog atėjus iš valdžios paklausimui, kokie
123 5|              kame tėvynės gelbėtojai iš užsienių parlėkė!~    -
124 5|          netikėtai prasivėrė; o kiti iš miškų medžius tik velka,
125 5|              ir lietuviškai prašneko iš to didžio įsiutimo. Pagaliau,
126 5|            knygą, skaito. Tik vienas iš darbininkų, ar tai norėdamas
127 5|               ar kaip kitaip, užėjęs iš kitos pusės akmenų, ant
128 5|              kaip pašoks, kaip dūmas iš ugnies!... Atsigrįžęs žiūri -
129 6|              senis; - kas nauda jums iš manęs? Kam begaliu būti
130 6|   reikalingas. Išspauda tiktai beesu iš buvusios sunkos ir visos
131 6|        Priėjęs Rymeika išsuko seniui iš rankų lazdą ir atsistojo
132 6|            gi po velniais taraliuoji iš aplinkio, kaip gandras,
133 6|               Paskui papasakosi jau, iš kur atsirado!~    - Na,
134 6|      arkliais. Pasakojo, kad trejetą iš šaikos nutvėrę ir kad taip
135 6|              kitus Jonušas: - vienas iš pavydo, kitas del kokio
136 6|          nužiūrėjo raudonas galvikes iš sermėgų kišenių bekyšančias;
137 6|              tarė žiūrėdamas į vieną iš atėjusiųjų.~    - Aš Bruzgulis, -
138 6|            žmogus kiemą bešluojąs, o iš kaminų dūmai kunkulais verčiasi
139 6|          manęs šunes, kaip drigantai iš visų šalių apstojo! Būtų
140 6|          nors tai ir mažiausias buvo iš tarnų, ir tam įbraukiau
141 6|      auksinių prisikeitęs, žinodamas iš ilgo prityrimo, kad tokioje
142 6|           užaugę, paskutini sklypelį iš po kojų atima!~    - Žinojau
143 6|            Būčiau kvapnus nebeišėjęs iš tokios baimės, - įsikišo
144 6|              vaizdingą pasistebėjimą iš jo gudrybės ir drąsumo,
145 6|              ir su savo auklėtiniais iš mūsų žemės šunims šėko piauti!
146 6|             Susimerkė, ir visi, kaip iš kamandos, išsitraukė aikštėn.
147 6|            sušuko daktaras: - užgerk iš pačios ir leisk per rankas!~   
148 6|             rėtį, pati ministerienė, iš tarnaitės rankų paėmusi,
149 6|           indaujėlę ir išėmė, matyt, iš anksto prirengtus šešis
150 6|             beišeiną. "Na, dabar tai iš mūsų nebeišsisuksi!" - šaukia
151 6|    vyriausiasis ir jau mane pažįstąs iš senesnių laikų. Tuojau mane
152 6|           pavojaus? Kokios nelaimės? Iš kur?" - puolėsi per kits
153 6|             žodžius, kad pašoks visi iš vietų! Kad ims klausti!
154 6|              vietų! Kad ims klausti! Iš kur aš žinąs? Kur matęs?
155 6|             vokiečius tuojau išguitų iš gubernijos, o sodiečius
156 6|               stebėjosi vienas kitas iš klausytojų.~    - Taigi
157 6|            galite nors kiek suprasti iš to, kad valgo tenai auksiniais
158 6|              krištoliniais šaukštais iš taip pat krištolinių lėkščių.
159 6|             priedu! - tikino karštai iš gilumos sujudintų širdžių.~    -
160 6|            nusikvatojo ir išsitraukė iš kišenių savuosius.~    -
161 6|             suriko vyrai ir, sugrobę iš visų šalių, ėmė svaidyti
162 7|             pažįstamų žmonių lenkėsi iš tolo buvo kažin koks nedrąsus.
163 7|                triukšmingai tyrinėjo iš nuovargio ir nuo degtinės
164 7|      Varysime striukuosius vokiečius iš mūsų žemės, kaip bandą!
165 7|         krašto nemyli, tiktai težino iš žmonių ir iš žemelės paskutinius
166 7|           tiktai težino iš žmonių ir iš žemelės paskutinius syvus
167 7|             ėjo, ir tik žmones plėšt iš paskutinio kailio tepramoko.
168 7|      karščiausiai jiems pritardamas, iš viso peties daužė kumsčia
169 7|            pradingo?~    - Traukiasi iš akių, lygu šuo viščiuką
170 7|             atsargiosios šeimininkės iš anksto gamino pargrįštantiems
171 7|     atsivėsinti.~    Priėjo vakaras. Iš pievų pasigirdo dainos grištančių
172 7|            globėjo pažadėtojo žodžio iš ministerio, o juo ilgiau
173 7|     pasipustyti dalgio.~    - Grįštu iš dvaro, - trumpai atsakė
174 7|       trumpai atsakė atėjusis.~    - Iš dvaro?! - pasistebėdamas
175 7|          gana dviejų! Ogi mes visada iš tavo tėvo visa perkame ir
176 7|              sutems tuojau? - sušuko iš savo pusės, kuo nepasiusdamas
177 7|            degtuką, nes drebančiomis iš nekantrumo rankomis daug
178 7|              ir didžiausiu įnirtimu, iš proto eidamas, Tamošius.~    -
179 7|        plaukus plėšdamas, išlįsdamas iš tamsumos, tarytumei dabar
180 7|         Tamošius, ir nebesijausdamas iš pasiutimo, buvo bešokąs
181 7|       pagriebė plytgalį:~    - Šalin iš čia! - suriko vėl: - ar
182 7|         pusvarsčio apsistojo: tai ne iš nuilsimo, taip jam staiga
183 7|     besidarbuojančios rankos drebėjo iš didžio susijudinimo, o veide
184 7|              ir biaurius atsitikimus iš baudžiavos laikų ir paskesnių
185 7|            apdriskusi skurdė išlindo iš savo kampo, tartumei tikra
186 7|         kiekvienos tų žymių kilmę, o iš josios karštos kalbos aiškėjo,
187 7|        pasmalsavo sužinoti ir pasuko iš tako.~    Šviesa viduj tai
188 7|         išgintas senis Riškus skaitė iš knygų užgaidą, o Juozai
189 8|                       8] ~    Išėjęs iš Juozų trobos, Jonušas nebėjo
190 8|              Priėjęs mišką, ištraukė iš kišenės gyvasakius ir metė
191 8|             nuo išgąsčio, nes beveik iš tos pačios vietos, kur numetė
192 8|             ir pats kažin ką sunkaus iš rankos. - Reikia eiti, -
193 8|         dainuška... Iškrito šaukštai iš rankų. Jaunimas išpuolė
194 8|             pajėgų pritrūko bepaeiti iš vietos.~    - Nejaugi su
195 8|        reikia privalgyti ir rytojui. Iš pilvo, rasit, nebeišgrobs
196 8|          tyliai ir klausėsi kažin ko iš lauko kaskart atsigrįždamas
197 8|                    Ar pastebėjote ką iš vyresnybės tarp prajojusių? -
198 8|         mūkiojimas girdėjosi nežinia iš kur.~    Staiga tą visą
199 8|                     Kas? - atsiliepė iš vidaus balsas paties Juozo,
200 8|           Svečiai! svečiai! - suriko iš lauko Giniotis. - Atėjome
201 8|       artinosi prie Juozo buto kažin iš ko prieš kits kitą teisindamies
202 8|           paliepė kazokams kraustyti iš trobos daiktus.~    Neilgai
203 8|             vienos rankos vilko žeme iš užkrosnio Juozienę. Senelė
204 8|              Juozui, ištraukusiam jį iš pat nasrų neabejojamos mirties.~    -
205 8|         suzvimbė ore keletas akmenų, iš kurių vienas gerokai trinktelėjo
206 8|           parodyti, kad jis visai ne iš mandagumo tai padaręs; taigi
207 8|            teko keletas nagaikų.~    Iš eilės užklupo Laurinaičio
208 8|       drąsiai leidosi pora į vidų ir iš paties įpročio ėmė kirst
209 8|      išeinant ir nieko nebegirdėdami iš vidaus, kazokai puolėsi
210 8|      Laurinaitienės. Laurinaitis gi, iš išgąsčio baisiai akis išvertęs
211 8|          didį vargą tegavo išrakinti iš tikrai sustirusios jau bobos
212 8|    tvarkytojai prie kitų. Bet niekas iš žmonių jau daugiau rankos
213 8|             prieš užpuolikus, tiktai iš tarpo nesuskubusiųjų išsinešinti,
214 8|          nesipriešino vedamas laukan iš griaunamos trobos: sustojo
215 8|               kazoko velkamos laukan iš trobelės, ir sudrebėjo.
216 8|                 Kada paskui pakilusi iš apalpimo pripuolė prie angos
217 8|              Juozas kiek atsipeikėjo iš savo sustyrimo; priėjo prie
218 8|               tartum pasistebėdamas, iš kur tai atsirado toksai
219 8|             dienai. Šie žmonės atėmė iš Juozo pusiau sudegusią sustingusią
220 8|           pašvaiste: tai degė staiga iš trijų šalių užsiėmęs dvaras.
221 8|           baisiai išveizdėjo, kad jų iš tenai nė nejudino; toje
222 8|           visa ką išdegina; tartumei iš ne tam tikroje vietoje palaidotų
223 8|         atolygon.~    Ir spraudžiasi iš akių karti, deginanti ašara
224 8|          kūreno krosnį iki galutinai iš proto išėjo.~    Liko dabar
225 8|         beklejodamas, tai šį, tai tą iš tolesnės praeities atsimindamas,
226 8|              atsimindamas paskutines iš geresniųjų dienų, bešlitiniuodamas