| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] nu˛udomas 1 nu˛udytuju 1 nyksta 1 o 205 oda 1 oficina 1 oficinoje 1 | Frequency [« »] 251 kaip 246 tai 226 iš 205 o 197 kad 165 su 160 buvo | Lazdynu Peleda Ir pra˛uvo, kaip sapnas IntraText - Concordances o |
Part
1 1| nei rašyti nei skaityti; o gaila, nes jo pastebėjimai 2 1| skyrium įdėdamas plunksną, o visas išmaišęs, u˛sikurdavo 3 1| ˛monėms bent naudos būtų, o čia...~ Temo tada šviesusis 4 1| neatjaučia jo darbo vertės, o tuo tarpu, kai i ˛mones 5 1| vėl pragyvenova metelius, o kitų ar besulauksiva? Ar 6 1| kapą, su sūnumi kalbasi, o ašaros byra, byra...~ 7 1| slyvų ir vyšnių viršūnėse; o kiek tai buvo d˛iaugsmo, 8 1| Penkiolikos metų buvo, o kaip dailiai šieną piovė, 9 1| rūdyja dalgelis ant gembės, o jis čia po ta velėna!...~ 10 1| pasveikino Juozą ˛mogus. - O kur gi jūs keliaujate? Juozas 11 1| į klausimą atsakė:~ - O jūs kur?~ U˛ėjusis Juozą 12 1| draugai velniai patars!~ - O! bėdina, bėdina mūsų ˛emelė! - 13 1| metų niekam jis nekliudė, o tam ilgariečiui pakliudė; 14 1| To betrūko sulaukti!... O jis kas?~ - Matai, nėr 15 1| tripūgą" pastatė...~ - O tai kas per velnias? - pertraukė 16 1| triauškindamos.~ - Na, o laukus kas dirba? - paklausė 17 1| daugiau kuo pasinaudoti; o šitas: čia gimęs, čia augęs, 18 1| siurbėlė, tai ne saviškis!... O vėl, manai, tave ten prileis 19 1| rankas ir kietus kumščius; o jeigu reiks, tai ir raudonąjį 20 1| tvirtino savo Juozas. - O rasit? ...~ Tamošius 21 1| pasigėrėdamas. - Nuvargai nabage, o širdelės pagaivinti dar 22 1| vėjeliu sušlapusias plunksnas, o Juozas praėjo pro šalį, 23 1| ką jaučia jo širdis!... O čia lygu ką sumąstavo ir 24 1| ar ne tėvas jam buvo?... O jisai pats šitą jaunąjį 25 1| kraujas jautriąją širdį, o susispyrusios ašaros smaugė 26 2| buvo ir niekam nekliudė, o to velnio kuprotoji nosis 27 2| Visų Šventųjų litaniją; o paskui su visa šeimyna maldaudavęs 28 2| senovės atbalsis Juozo ausyse, o vaizduotė piešė senus mieluosius 29 2| akmenimis išdėtas prūdelis, o pačiam jo vidury ant iškilmės 30 2| prūdeli, šnab˛dėdamas.~ - O ten kas? - klausinėjo Juozas, 31 2| bulbę, praeidamas, numeta, o ne, tai ir be to tenka pabūti. 32 2| kaip ir visi ˛monių vaikai, o dabar? ...~ - Štai ką 33 2| neisiu; negaliu dabar. O vėl ką ir begelbės save 34 2| leidosi per mišką namo, o liūdnos skaud˛ios mintys 35 2| pasikalbėti su "kitais", o kur sodietis ˛mogus visa 36 2| mieląja ˛emele apdalys. O čia laikas, belaukiant, 37 2| pasišnekučiuoti, pasitarti. O kartais laimu˛ė į rankas 38 2| to pragarinio gausmo.~ O tuo tarpu "Didburnis" šypso 39 2| aukštąsias mokyklas baigia, o šiais metais rengiasi trečiąjį 40 2| ir trumpai atrė˛ė:~ - O kas bus? Kaip Dievas duos, 41 2| kas buvo širdyje.~ - O kas bus girdėti? Girdėti, 42 2| neturite rankose?~ - O jūs? - u˛uot atsakius, paklausė 43 2| susijudinimas.~ - Apmatavo, ap! O pas jumis kaip?~ - Nė 44 2| liūdnai atsakė Jonušas, o Rymeika pridėjo:~ - Senai 45 2| lengvai pataikys!~ - O pats vien rietis. Iš to 46 2| paaiškino Jonušas.~ - O su advokatu kokiu nors kalbėjote? - 47 2| norėtume ˛emės gauti...~ - O kaip tamsta gyveni? nuomininkas 48 2| einu dvarui tris dienas, o kitos mano.~ - Ką gi 49 2| Aš jam rankon pinigus, o jis ėmė kratytis. - Nereikia, 50 2| širdies; daviau pinigų, o jis tuoj popierio, prašymui 51 3| ausimis ir dėjosi galvon, o jo vienatinė akis, nepaprastu 52 3| prakaitas kaktą nupylė, o tuo tarpui vienatine savo 53 3| kalbos susikvailinę vyrai, o visų akys, susispyrusios, 54 3| kitkart mėlynai prisiviešėsiu, o su visais ministeriais, 55 3| Sodiečiai susi˛valgė savo tarpe, o u˛ kitus nekantresnis Rymeika 56 3| nekantresnis Rymeika prabilo:~ - O kad taip mus tamstelė aprūpinti 57 3| rublis tai jau pinigai; o tenai jis ma˛iau neša, negu 58 3| niekur niekas neklauso, o ten nei su gira nei su alum 59 3| toks ˛iponas turi būti, - o tai vis nema˛a neša!...~ 60 3| pasigirdo keletas atsidūksėjimų, o vienas paklausė:~ - Tai 61 3| rublio, kaip tai sako, gimęs, o vis ˛mogus pava˛inėji, ˛monių 62 3| arba stiklų ˛vangėjimas, o viršuje besikaujančių nuolat 63 3| norės, atras jį ir namie, o jis - taip pat iš patyrimo 64 3| karštai balsingai meld˛ias; o kad nusi˛eminimą prieš Aukščiausiojo 65 3| išilginių šiaudų gultą, o prie sijos pakabinęs iš 66 3| lieps tau dar aptiekon eiti. O ten ką gausi? ... Kokio 67 3| turi nuo to vaisto pabėgti. O butelis liuoba bus kvortos 68 3| ir turtelis šiokis tokis, o kad nė vieno kne˛elio prie 69 3| išvelėjimo jai trūksta...~ - O pora rublelių bus? - klausdavo 70 3| Daktaro garbė platinosi, o magaryčių paskui - tiktai 71 3| pridūrė antrasis.~ - O kaip jums su pinigais?~ - 72 3| sausas nebeatsikelsi!~ - O kiti ką mano?~ - Jarašius 73 3| nekaltą plėšia, įtarinėja... O jūs tikite tokiu ir pagalbos 74 3| patvirtino daktaras, - o tuo tarpu su jumis ponai, 75 3| ir jums bloga pridaryti, o pats pašmakš u˛sienin!... 76 3| jie ant jo kaltę suvers, o poną tada kur besurasi?...~ - 77 3| šiol apsiniaukusis veidas, o Rymeika net ir u˛dainavo:~- 78 3| tai kokiomis palūkomis!... O kiek dar reikėjo prisiprašyti!... 79 3| rankų prisibučiuoti!... O ką darysi? Vargui u˛ėjus, 80 3| ˇmonės dėjo ant stalo, o ponas daktaras balsu skaitė.~ - 81 4| kry˛kelę:~ - Mes apie ˛altį, o tamstai ir tikrai ka˛in 82 4| troba netoliese Juozo buvo, o kaimynų takas vedė į pagirį; 83 4| smagesnis būna įsitraukęs, o šiandien - šmiaukš!~ - 84 4| susmuko iki pa˛astų!... O kraujas tas toksai baisus, 85 4| keletą metų? ... Mirė staiga, o ˛monės, kaip būgną mušė, 86 4| šiltuose saulės spinduliuose, o antai spartusis šnekutis 87 4| ieškodamos sausų vikšrynų lizdui, o pabaidytos, svyravo ore, 88 4| vaikščiodamas, ūsus kramtė, o ˛monos paklaustas, kas jam 89 4| ˛iūrėk! Kas yra tai yra, o tau nėr ko kito liga sirgti!~ 90 4| leidosi bėgti atgalios, o Juozienė, klupdama ir dejuodama, 91 4| ugnis!... kraujas!... O vis vaikai vienos motinos! 92 4| Kaip Dievas duos, taip bus, o prie tų šunlupių neisiu - 93 4| Ir verkė, aimanavo senis, o smalsiosios viešnios, kaimo 94 4| saulutė ˛eme ritinėjasi. O tau kaip? bloga širdis?~ - 95 4| kaulai apstiro begulint. O kam čia man tą galvą aprišo? - 96 4| atminties ir proto.~ O ligonis tuo tarpu kalbėjo 97 4| atnešdavo ˛olynų paskynę, o senelis sklaidė juos, tvarkė 98 4| naminio ponaičių mokytojo, o kad galvą turėjo gerą, tai 99 4| kvailai jo esama atsiliepta, o senasis ponas jam gra˛iai 100 4| tokio paaukštinimo?~ - O ponas Kajetonas? - paklausė 101 4| vikraus, stipro vaikino, o Kajetonas, nors ˛mogus geras, 102 4| aiškino ilgas eiles skaičių, o kad ašara ant popierio netyčiomis 103 4| nusikvatojo senis.~ - O aš jau buvau ir beu˛miršęs, 104 5| rodosi, visa ko turi pas mus, o vis ji traukia prie savųjų. 105 5| ˛mogus vis gelto ˛mogus, o gyvasis sutvėrimas - prigimties 106 5| nuvargusiu drebančiu balsu; o kad pakėlęs galvą pa˛velgė 107 5| paraudusių akių.~ Visi nutilo, o Juozienė, sugniau˛tas rankas 108 5| nepasitikėdamas - prie pono! O tas išsyk pasiuto: - "Jeigu 109 5| klausyk, girdi, poną Švarcą, o nuo manęs atstok ir ne nervuok!" 110 5| mes nuomą mokėjome.~ - O prirodymus turite? - paklausė 111 5| geradariai tie rakaliai! O kas gi tą ūkį gaišina?! 112 5| kastuvu ir nagais išdirbame, o pas juos? - ar jie ˛emę 113 5| kartą arkliais perbėgo, o atkartoti nebereikią!... 114 5| nepadėję. Būk tai mokosi, o ˛iūrėk - atsijuosę paleistuvauja! 115 5| šiltai pargrį˛ti prie savųjų. O ponai, svetimynais apakę, 116 5| pragaras netikėtai prasivėrė; o kiti iš miškų med˛ius tik 117 5| drėgmę, smalką išlaiko! O kas kaltas, kad tos gaivingosios 118 5| mėnesį. Bet mėnuo pasibaigė, o pinigų kasoje nėr; išduoda 119 5| miršta, jiems tai nerūpi. O koks dabar valgis dvare - 120 5| gyva liga nesirgus!... O darbo ˛iūri. Nesenai visame 121 5| kiekvieną akimis lydi. O vyrai - paars, paars - ˛iūrėk, 122 6| bepročiu ir visiškai u˛miršo. O jis tuo tarpu atsisėdo ant 123 6| tylų senelio verksmą:~ - O aš dar vis maniau... tikėjausi, 124 6| drabu˛io, neleisdamas pasiimti, o moterys, aplink apspitusios, 125 6| prisiklausiau apie mūsų advokatą, o ką ˛monės ima tik plepėti, 126 6| visaip ˛mones matonijąs, o su pagalba sugraibytųjų 127 6| Turėdami laiko, pamarmėsime; o mat ir apyskaitą išduoti 128 6| Vienas kitam nekenkia, o beklausydami, kai ko ir 129 6| Daunys, Jonušas, Laurinaitis, o tamsta?... - šit ir u˛miršau, - 130 6| laikrodį - dar peranksti. O ˛ydelaitė sukasi aplink 131 6| jau man nuo to plepėjimo; o čia pat bufetas vėl linksta 132 6| ˛mogus kiemą bešluojąs, o iš kaminų dūmai kunkulais 133 6| visu debesiu. Aš į kiemą, o čia ka˛in kas kaip suriks 134 6| ketvertą ir kišu į saują, o jis paėmęs tiktai d˛ingt 135 6| per prie˛astis gali būti, o tie manęs klausia: "Kiek 136 6| partamento daraktorius." O dabar tokie tenai laikai, 137 6| pabučiavau į vieną kelį, į antrą, o ji tuojau mane atsiminė, 138 6| broleliai, prie "pakaros", o čia galvoju, kaip tik drūtas, 139 6| protauti reikia stipriai. O čia lyg tyčia pašoko man 140 6| Aš jam rankas bučiuoju, o jis u˛ čiupros paduskino 141 6| šviesenybės neprileid˛ia, o tuo tarpu ˛mones galutinai 142 6| klausinėti: Kaip? kas? - o aš kaip imsiu kloti! kaip 143 6| Sėkite, dirbkite, kaip dirbę, o jeigu dvaro šuneva apstotų, 144 6| suminkštėjo širdis ir jo:~ - O juk tuo vienu stikleliu 145 6| Taigi jau rodos ir visa, o tuo tarpu dar ir savų prie 146 6| tarnų ir ministerio nematęs! O tarnams nedavęs kiek reikiant, 147 6| paėmusi, vidury stalo pastatė. O kokia ten degtinė! Koksai 148 6| atsiprašant, grindis plauna. O tik sustok, u˛si˛iopsok, 149 6| 51 rubli. Lieka dar 69. O rodosi jau nieko daugiau 150 6| plaušojasi ir kliūva. O aš, nuo ministerio išeidamas, 151 6| ir tiesiai į traktierių. O traktierius tenai manote 152 6| šviečia! Rodos nudegsi paėmęs. O kaip gi kitaip bus, jeigu 153 6| ir dro˛iame visi.~ - O kas tai yra tas trakierius? - 154 6| net tirštai nusistovėjusi, o tas skystimėlis, broleliai, 155 6| butelių likieriaus...~ - O kas tai daiktas tasai lakierius? - 156 6| klausti, tuojau prasiblaivę. O aš ir sakau: - Štai, sakau, 157 6| prigimtosios ˛emės šalin varo, o į jų vietą gabenasi vokiečius 158 6| va˛iuojant, besitariančių, o aš jomis tuojau, kaip matote, 159 6| kur aš ˛inąs? Kur matęs? O aš tuojau ir pasakoju, kaip 160 6| tuojau išguitų iš gubernijos, o sodiečius visus ˛eme ir 161 6| susipa˛inti nebūtų buvę galima, o neturint pa˛inties, ir kam 162 6| ponu, turėk apytaisą savo." O kam gi aš juos turėsiu, 163 6| kas mėnuo jie reikalingi, o šimtus rublių neša? Nepridėjus 164 6| ir kiek tiek pasipelnęs, o tenai štai dar kiek prikišti 165 6| buvęs.~ - Tai tu man! O čia būdami - tokie puikūs! - 166 6| U˛sienių diduomenė šykštesnė, o vėl... prašvaisto, pralaidokauja. 167 6| taip u˛gaišęs parkeliavo. O tokiose vietose, matėte, 168 7| senosios karčemos griuvėsiuose, o patsai ponas daktaras, karščiausiai 169 7| trimitų graudus gausmas, o jiems įkandin tarė barškalų 170 7| su manim pernakvos!~ - O dygulio į kepenas ar nenori? - 171 7| ˛iūrėk! mano nugara netrūko, o tavo grėbliagalvio ir nebėra! - 172 7| Te, meška!~ - O tu! Aš tau parodysiu mešką!~ - 173 7| pa˛adėtojo ˛od˛io iš ministerio, o juo ilgiau laukė, juo daugiau 174 7| dusliu balsu tolyn.~ - O ką bedarysi? - atsakė Jonušas, 175 7| girdė|jau tikrai.~ - O Jėzau!... Kas gi dabar bus 176 7| duris stipriai u˛stumtas, o ant pajuodusių jų lentų 177 7| neturiva daugiau su savimi, o tuo tarpu ir parašas nusitrins.~ - 178 7| rankomis daug sugadino, o Maušiukas, nuglostytas ir 179 7| u˛ malonius skatikėlius. O kai apie mieląją ˛emelę, 180 7| dienų likimo? Kodel?!... O kad taip po dvaro stogine 181 7| iš did˛io susijudinimo, o veide ˛ėrėjo nenumaldomas 182 7| u˛siėmę: laikas buvo šienauti, o čia ištisai atatiestus dalgius 183 7| laikas buvo šienauti, arti, o čia spragilus raišiojo.~ - 184 7| ne˛inios, silpnybės, tamsumo, o jos liepsnojantys ˛od˛iai 185 7| kiekvienos tų ˛ymių kilmę, o iš josios karštos kalbos 186 7| tiktai kas išmanė ginklus, o moterys virino karštą vandenį 187 7| nuo dūmų medinis kry˛elis, o aplink visi suklaupę skaitė 188 7| skaitė iš knygų u˛gaidą, o Juozai jam pritarė. Juozas, 189 7| perimtas kaimynų maldingumu, o graud˛ios ašaros be paliovos 190 7| nuvargusiajai šalelei.~ - O gal praeis pro šalį tas 191 8| skaudu ir ˛iūrėti.~ - O ką senis Jarašius?~ - 192 8| sunaikinti, ir vagis pavogti, o kazoko kančius nelytėjo 193 8| karalius buvo per toli, o Dievas per aukštai ˛emukui 194 8| kreipdamos prie jaunųjų.~ - O kipšas juos tegali pa˛inti, 195 8| galionuotu ginkluotu valdininku; o paskui jų kalamašką vilkosi 196 8| riogsojo išvilkti ant dirvono, o kazokas sugrobęs u˛ vienos 197 8| šventųjų nesulaukė nieko, o kaimynai dar vis tebeabejojo, 198 8| seno.~ - Apsimeta senė, o širdyje d˛iaugiasi, ragana! - 199 8| nuo pamato dvejetą aulių, o sukiršintos bitės supuolė 200 8| didele plyta per platų pilvą, o Laurinaitukė geroka kačerga 201 8| tartum pavirtusi kūnu į medį, o dvasia - į tikrą raganą: 202 8| smaugdamas kiški, į kazoko kaklą, o tris belikusius nepaprastai 203 8| kar˛ygių pergalėtojų", o aplink degėsius sukosi pora 204 8| linksmai ˛ėlė ir kvepėjo, o ˛emus langelius aukštastiebiai 205 8| per daug, neapgalinti.~ O kas gi atsitiko su ˛monėmis?