Part

  1 1|     mokslininkui. Taikosi žmonėse, kad šimtai ir tūkstančiai metų
  2 1|            padavimų vien sužinome, kad jau būta vartojama senelių
  3 1|           iš dubens į dantis, arba kad tau kas tuoj atkišęs skatikus
  4 1|            truputį pikta jam buvo, kad artimiausioji jo draugė
  5 1|    išgalvoti tokius paukščius! - A kad juos bala! Tartum gyvi!~    -
  6 1|            girdėti.~    Nemanykit, kad Juozas miesčiukan ėjo arba
  7 1|            tiek jame gyvybės buvo, kad nesižinojo pats, kur dėtis.~    -
  8 1|            iš dienos ir nesvajojo, kad kitaip galėtų būti.~   
  9 1|                   Juozeli! jaučiu, kad neilgai trukus palūšiu.
 10 1|          jiedviem su žmona rodėsi, kad dangaus vartai jiems atsidarę
 11 1|    girdėsiu.~    - Rasit, nežinai, kad žiemos laiku mūsų ponas
 12 1|       laukti? Dabar vokietis kala, kad kitaip negalima esą ūkio
 13 1|           negalima esą ūkio vesti, kad pirma reikią žemę "apvalyti"...
 14 1|      Juozas.~    - Reikia ruoštis, kad, paklausti, turėtume paruoštą
 15 1|    važiuosim!~    - To ir betrūko, kad imtumėvos savo tarpe žodžiuotis, -
 16 1|         Mes padarysime "štembukl", kad visi stebėsis!" - liuoba
 17 1|          štembuklų" pridarė tokių, kad vos trejetui metų praslinkus,
 18 1|     susigėdusios ar išsigandusios, kad biauru buvo ir regėti. Darbininkai,
 19 1|          su juo ir susikalbėtumei, kad nė žodžio lietuviškai nemoka.
 20 1|           kalbos tik del to viena, kad, daugiau kam galvą apsukus,
 21 1|            poną, kaip aki kaktoje, kad niekas "nereikalingas" prie
 22 1|      įsigilinęs į tas savo mintis, kad nė jaunojo pavasario taip
 23 1|        galimąjį pragarą ir bijojo, kad anie baisulingieji, širdį
 24 2|            pilnoj saulės šviesoje, kad kuo aiškiausiai parodytų
 25 2|   Paskutinė, tur būt, bėda priėjo, kad taip parsiduoda.~    - Kam
 26 2|            apreiškimuose parašyta, kad tam laikui besiartinant,
 27 2|         čia bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus,
 28 2|        Eisiva, dievuk, pasiristi"; kad apkabins visu glėbiu, kad
 29 2|          kad apkabins visu glėbiu, kad pasuks į vieną pusę, į antrą!
 30 2|  vaikščioja, susišiaušusi, vargšė, kad gailu žiūrėti. Vis delto,
 31 2|         užmiršęs ir lyg bijodamas, kad ir jo pasakotojas neužmirštų,
 32 2|           peties: - važiuok ir tu! kad galas, tai visiems! tegu
 33 2|           pono ir keikė vokiečius, kad baisu būdavo klausyti. Bet
 34 2|        rasa padrėkusios akys rodė, kad ir degtinės nemaža įkliokė;
 35 2|          gadynė!~    - Man matosi, kad tik dabar ir teprasidėjo
 36 2|         dūzgia; valandomis rodėsi, kad stogas štai kilnojas nuo
 37 2|            vargdieniai suneš tiek, kad dar ir atliks nemaža - dukterų
 38 2|     įkaušęs, trankė stalą kumščia, kad net stiklai šokinėjo, ir
 39 2|          kas bus girdėti? Girdėti, kad gerai dabar liežuvius apmoką
 40 2|        Juozas drebėjo visas.~    - Kad širdį parodyčiau, ir tai
 41 2|         parodyčiau, ir tai sakysi, kad mėsos gabalas, - atsakė
 42 2|          gal būtų dar taip siutęs, kad aukštas ir stiprus vyras
 43 2|          pakėlė ir patupdė suolan, kad net viauktelėjo.~    Vieką
 44 2|          Tai ko čia tauziji dykai, kad toks gudrus! - sušuko keldamos
 45 2|    Tamošius. - ieškok, belsk pats, kad žinai kur! Tuščiai tauzyti
 46 2|            Sako: aš žemės neturiu; kad turėčiau, tai visiems duočiau.
 47 2|       keletas balsų.~    - Del to, kad kumečiams ir žemininkams
 48 2|       atsakė Šliažas.~    - Tfu! - kad jus šimtas kalakutų tryptų.
 49 2|            šimtas kalakutų tryptų. kad tave toksai, galvočiau,
 50 3|            kol pagaliau pripažino, kad galima ir pačiam įsikišti
 51 3|        taip bet tarta buvo tyliai, kad niekas nebūtų nugirdęs;
 52 3|          nedrąsiai, lyg bijodamas, kad nepasirodytų mulkis ir kad
 53 3|         kad nepasirodytų mulkis ir kad kiti nepajuoktų.~    - Tai
 54 3|           Rymeika prabilo:~    - O kad taip mus tamstelė aprūpinti
 55 3|             Broleliai mielieji!... kad būčiau turtingas, tuojau
 56 3|          šaukė įnirtęs sodietis. - Kad tu nesulauktumei!~    Ir
 57 3|        kursai kurios šalies, taip, kad tie išvestieji už durų,atsikvošėję,
 58 3|     grįždamas, savimi patenkintas, kad taip gerai proga pasinaudojo
 59 3|      stovėjo. Tik žmonės pasakojo, kad tenai velniai naktimis sueigas
 60 3|         dūmus rūkstant. Ėjo kalba, kad kažin kas joje apsigyvenęs,
 61 3|      karštai balsingai meldžias; o kad nusižeminimą prieš Aukščiausiojo
 62 3|         žiną, ir tie tai pasakojo, kad, jaunas būdamas, arklius
 63 3|      želmenis, girdi, suleidusios, kad, nors keletą mėnesių pavaitojęs,
 64 3|          žmonės, kaip tikrą tiesą, kad vienas jaunesnis ir dar
 65 3|          Šitam aptiekos nereikėjo: kad liuoba duos sava ranka,
 66 3|      pasiutusi nuo vaisto lėkdavo, kad tik pauostęs, tuoj galėjai
 67 3|           turtelis šiokis tokis, o kad nė vieno kneželio prie šalies -
 68 3|            pono malonę turi.~    - Kad tik jam per pakaušį pono
 69 3|                  Prašyčiau sėstis, kad turėčiau ant ko, - tarė, -
 70 3|           Nuvažiuočiau, broleliai, kad turėčiau pinigų; bet patys
 71 3|         padarys. Reikia skubintis, kad jie nė nesužinotų, jog aš
 72 3|   neregėtas! - stebėjos Jonušas. - Kad tik tas Šliažas liežuvių
 73 3|      susitarti juk reikia blaivai, kad nekiltų paskui nesusipratimų.~    -
 74 4|       nusijuokė, bet taip keistai, kad kitiem dviem šiurpis per
 75 4|             Ir aš šiandien mačiau, kad Tamošius ne toks, kaip paprastai:
 76 4|           žmonės, kaip būgną mušė, kad Tamošius jai barkštelėjęs.
 77 4|        ramiai besnausdamas; tiktai kad jau pačiame krašte visu
 78 4|       labiau blogėjo. Buvo naktys, kad graudulinės žvakės visai
 79 4|      nebūtų kalbų: vieni pasakojo, kad tai dvaro vokiečiai taip
 80 4|            sudaužę; kiti tvirtino, kad ponas savo rankomis taip
 81 4|     begulint; taigi senelė atsakė, kad parvirtęs užsigavęs ir truputi
 82 4|        meiliai susijuokė. - Gerai, kad paukštelius myli. Pašauk,
 83 4|       nusisukusi į šalį, matydama, kad jos senelis, ir sustiprėjęs,
 84 4|       naminio ponaičių mokytojo, o kad galvą turėjo gerą, tai gana
 85 4|            buvo nepaprasta malonė, kad jį, prastuolį našlaitį,
 86 4|      mokytis drauge su ponaičiais, kad jis už tai turįs būti dėkingas
 87 4|               Kaip tai gerai būtų, kad ir aš galėčiau į didelį
 88 4|            Juk tai vis viena, kaip kad avinas sumanytų su volungėmis
 89 4|             Ir jisai pats įtikėjo, kad visai kvailai jo esama atsiliepta,
 90 4|       ponas jam gražiai išaiškino, kad jo luomo žmogui negalį būti
 91 4|         naudos iš aukštųjų mokslų; kad kiek gali būti jam naudinga,
 92 4|     aiškino ilgas eiles skaičių, o kad ašara ant popierio netyčiomis
 93 4|          iš jo ir pagaliau pasakė, kad tai esąs sentimentalizmas:
 94 4|          liguistas įsijautrinimas, kad tai esanti liga, ir stengėsi
 95 5|            galop užmiršo ir jisai, kad nieko čia neturi savo, kad
 96 5|         kad nieko čia neturi savo, kad visa tai svetima, visa ponų,
 97 5|         kaskart dažniau pastebėjo, kad sodiečiai kažin ko nepasitikėdami
 98 5|          sakoma, iš kailio nėrėsi, kad tik ponams įtikus.~    Bet
 99 5|          rankeli ir tyliai tyliai, kad ir šelmis vėjelis negirdėtų,
100 5|          ir rodėsi įsisvajojusiam, kad jau be to visa ko nė nebeapsieitų,
101 5|           visa ko nė nebeapsieitų, kad jau ilgiau taip gyventi
102 5|           tarė:~    - Nesitikėjau, kad mane norėtumei pamesti,
103 5|      nuvargusiu drebančiu balsu; o kad pakėlęs galvą pažvelgė į
104 5|         taip jau tyčiomis žudytis, kad tie atsibaldos pasidžiaugtų!?~    -
105 5|        nutiko? Kas per priežastis, kad taip staiga? - rūpestingai
106 5|             ir man stačiai pasakė, kad kuo greičiausiai išsinešinčiau
107 5|          gerovė tai reikalaujanti, kad kuo daugiausia žemės būtų
108 5|        žiopliai pūrina ir stebisi, kad šalyje ligos plečiąsis,
109 5|            šalyje ligos plečiąsis, kad javai, pievos nederą, upės,
110 5|      smalką išlaiko! O kas kaltas, kad tos gaivingosios žaliosios
111 5|           kaip įgudrėjo! Bijodami, kad neišbėgiotų, įvedė paprotį
112 5|            praėjus - vėl taip pat. Kad darbininko vaikai namie
113 6|           vis maniau... tikėjausi, kad ta pragaištingoji nelaimė
114 6|           Riškaus; buvo įsitikinę, kad vis gelto pagaliau būsiąs
115 6|            permainą.~    - Verčiau kad būtų kas įkulpijęs, - atsakė
116 6|           prisiklausyt teko tokių, kad ir be kulpijimo akys gali
117 6|          pasakojasi vieni kitiems, kad jį nutvėrę svetimus arklius
118 6|       gerai jį žinąs, ir pasakojo, kad tasai mūsų daktaras visaip
119 6|        vogtais arkliais. Pasakojo, kad trejetą iš šaikos nutvėrę
120 6|       trejetą iš šaikos nutvėrę ir kad taip pat vienakį matęs tarp
121 6|        trečias ir taip sau pamala, kad liežuvis suktis neatprastų.~    -
122 6|          didesnį turėjo džiaugsmą, kad, tik duris suklabinus, tuojau
123 6|            kur dingo jūsų pinigai, kad paskui nereikalingų kalbų
124 6| įvairiausių pyragų! Ta laimė mano, kad ne pirmiena: ir gardu radęs,
125 6|          ne savi kišeniuje barška, kad ir gerai būtų tuo tarpu
126 6|          gurkšnelis išsimetus. Bet kad nesusigundinus daugiau,
127 6|  atsižadėjęs, pasakiau žydelaitei, kad veikiai sugrįšiu, ir išėjau. -
128 6|      gražiai sudraskę į kąsnelius, kad nebūtų pripuolęs koks arklininkas
129 6|         mus jenarolai! Net būgštu, kad nepripratus. Įeinu tada
130 6|        virėjas - nusipenėjęs taip, kad kaklas bus storesnis už
131 6|              tai tu, broli, manai, kad ministeris kada nors ims
132 6|     nebeliko! Bijok tu pono Dievo! Kad tokia "asaba" pati taisytųs!...
133 6|          turėjau, mat, mažiesiems, kad daugiau tesėtų. Įspraudęs
134 6|           į saują, - nemanykit tik kad porą kokių grivinų ar auksinų:
135 6|         rublius: patys juk žinote, kad tarno nepamasinęs, prie
136 6|             Taigi susiprask, sako, kad čia jau sidabriniais neužkiši;
137 6|          dabar tokie tenai laikai, kad pinigus, nelyginant pas
138 6|       žinodamas iš ilgo prityrimo, kad tokioje vietoje lengva susitikti
139 6|        sako, nunešiu!" - Aš sakau, kad aš pats labai būčiau norėjęs
140 6|      pamokslo nesako! Klausykitės, kad norite žinoti! - Taigi tas
141 6|       kalbėti. Su tokiais broleli, kad kalbi, tai nemikčiok! Savyje
142 6|          mūsų mužikėliai laimingi, kad prašymų nebesiunčia?" -
143 6|        toliau.~    - Taigi matote, kad tai ne su piemeniu kalba! -
144 6|     regėjęs. Tam juk ir važinėjau, kad visa tikrai ir be abejonių
145 6|           tikrai pasakyti negaliu. Kad būtumei pirmiau bent dvejetą
146 6|     pastūmiau. Kas gi jums kaltas, kad jūs tylėjote. Dabar palaukt
147 6|             Ot galva! Ot protas! - Kad taip visus atminti! - aklai
148 6|      išdžiūvo ir pailso bekalbant. Kad Dievas davė - išsimeskime
149 6|           taip toliau. Susitarėme, kad aš palaukčiau, kol jie nuo
150 6|        ministerio grišią atgalios, kad paskui laisvai pasikalbėjus,
151 6|      mieliausiu noru, džiaugdamos, kad taip lengvai pasisekė susieiti,
152 6|           tinkamoje vietoje.~    - Kad taip tuojau ir suprasti,
153 6|          paskutinius mano žodžius, kad pašoks visi iš vietų! Kad
154 6|          kad pašoks visi iš vietų! Kad ims klausti! Iš kur aš žinąs?
155 6|      tuojau įsakymą gubernatoriui, kad visus vokiečius tuojau išguitų
156 6|     pagailo man jūsų vargdienėlių, kad per daug neišeitų; todel
157 6|         galvojau, kaip įmanydamas, kad tiktai išsisukus ir netuščiomis
158 6|          nors kiek suprasti iš to, kad valgo tenai auksiniais peiliais,
159 6|          sėdai, su tuo ir susidėk! Kad užsirūkėme po mastinį cigarą,
160 6|      užsirūkėme po mastinį cigarą, kad pasileidome šuoliais akmeninėmis
161 6|          Buvo 69, tai ir pasirodo, kad dar savo teko pridėti 16
162 6|           tinkamų rūbų. Neskaitau, kad nepasakytumėt: "Norėdamas
163 6|       pinigus išleidus vien todel, kad kokios poros dešimčių pritrūko.
164 6|        jisai pinigus būtų padėjęs, kad būtų taip, kaip čia prie
165 6|      penkrubles tuščiai betauzyti, kad mums gardi ir pusrublinė! -
166 7|          kruviną prakaitą liejome, kad dabar sveikatą sudėvėjusius
167 7|          širdims brangu ir šventa! Kad būtų užsieniuose ko pats
168 7|        patsai ir neprašytas!~    - Kad tu nesulauktumei!~    -
169 7|             Tegu rengiasi: matoma, kad geruoju neatsiprašysim.~   
170 7|            kokio nors mokslininko, kad paskaitytų. Besutinka gatvėje
171 7|           aš dah būsi tėvas.~    - Kad nė neturiva daugiau su savimi,
172 7|       parašas nusitrins.~    - Ni! kad nėha; nėh ko dahit. Dvi
173 7|                   Skaityk, rupūže, kad apsiėmei! Ar nematai, kad
174 7|          kad apsiėmei! Ar nematai, kad jau visai sutems tuojau? -
175 7|       nelaimė visai jau nebe tame, kad juos taip karštai jų gerbiamas
176 7|            ir apvogė, tiktai tame, kad jo dabar namie nebėra ir
177 7|      trenkė kaimyną į pašonę taip, kad tas į sieną atsidaužė.~   
178 7|          suriko vėl: - ar nematai, kad ir manyje dega?!~    Matydamas,
179 7|       manyje dega?!~    Matydamas, kad tik prie ko blogesnio dar
180 7|           ėmė jam galuose rodytis, kad tai ant jo trobų taip liepsna
181 7|         dienų likimo? Kodel?!... O kad taip po dvaro stogine paleidus
182 7|          spragilus raišiojo.~    - Kad duosime, tai duosime, -
183 7|          nes nebuvo jokio tikrumo, kad teks dar kada nors pasimatyti
184 8|      atsakęs į klausimą, spėdamas, kad tai Juozams pavaišinti sakai
185 8|               Kas gi tenai dedasi, kad žiburys negesytas? - paklausė,
186 8|         Tėvynės labas reikalaująs! Kad juos pragaras prarytų su
187 8|      kaimynai dar vis tebeabejojo, kad galėtų kas pikta kliūti
188 8|         tartum norėdamas parodyti, kad jis visai ne iš mandagumo
189 8|          jį draskyti ir kandžioti, kad tas, neįstengdamas atsiginti,
190 8|    suknabdino į kazoko ranką, taip kad tasai tiktai viena ranka
191 8|           ko pradėti; kol suprato, kad ir tikrai antras jų draugas
192 8|        pametė netoliese, manydami, kad jau abi nebegyvi.~    Sunkiausios
193 8|       mėšlyno, taip jį supliunijo, kad vos vakaro sulaukęs tenai
194 8|           taip baisiai išveizdėjo, kad jų iš tenai nė nejudino;
195 8|            pat vietoje ir užvertė, kad niekas nematytų. ~………… ~   
196 8|    suvienyta "tėvynės labo" vardu, kad žemės našumas padidėtų.
197 8|            praeivius, pasigirdama, kad dar jai esą per daug, neapgalinti.~