Part

  1 1|          miego pabundanti gamta - tai buvo jo visad atdara knyga, iš
  2 1|     nenuprantama!"~    Bet kaip sunku buvo seniui, kol jis susilaukdavo
  3 1|              padailinimas, gražinimas buvo tikras Juozo džiaugsmas.~   
  4 1|            šakeles.~    Visa ko tenai buvo priraižyta. Smaikščios eglelės,
  5 1|           Liūdna ir truputį pikta jam buvo, kad artimiausioji jo draugė
  6 1|            nuo stalo sienojas gerokai buvo iškarpytas - tai jo paties
  7 1|            anaiptol. Jo "svietas" tai buvo šalip trobelės sodnelis,
  8 1|               čiurlenimas, - visa tai buvo jo "svietas". Jis tai visa
  9 1|             kampeliu stipriai surišti buvo visoki atsiminimai iš kūdikystės,
 10 1|             iš jaunųjų dienų. Visa ko buvo: ir linksmų ir liūdnų valandų.
 11 1|        vakarinei patekant. Taip gražu buvo toje girioje!...~    Vakarinė
 12 1|       stripinėjo, - tiek jame gyvybės buvo, kad nesižinojo pats, kur
 13 1| baudžiauninkas...~    Juozas jau tada buvo vyras, dailiai nuaugęs:
 14 1|              prie žemės, ir sunku jai buvo bešeimininkauti.~    Vieną
 15 1|            daugiau, kaip metai į akis buvo įkritusi vieno baudžiauninko
 16 1|        Oi-oi-oi! - šnabžda tylomis, - buvo, visa buvo, ir pražuvo,
 17 1|         šnabžda tylomis, - buvo, visa buvo, ir pražuvo, kaip sapnas...
 18 1|      ponaičius skęstant. Nunešus juos buvo giltinė prie bedugnės, "
 19 1|      baudžiavos darbo: jis kitą darbą buvo sumanęs.~    Svajojo senis,
 20 1|          Svajojo senis, kaip jis tada buvo laimingas: kaip jam besidarbuojant,
 21 1|          vyšnių viršūnėse; o kiek tai buvo džiaugsmo, kada prie įkilo
 22 1|                      Penkiolikos metų buvo, o kaip dailiai šieną piovė,
 23 1|                 Užėjusis Juozą žmogus buvo netolimas kaimynas, kitąsyk
 24 1|           žinai, dvaro kieme topelyje buvo gandralizdis. Tiek metų
 25 1|             išsigandusios, kad biauru buvo ir regėti. Darbininkai,
 26 1|     graudulingą prakalbą.~    Ir taip buvo įsigilinęs į tas savo mintis,
 27 1|               dabar ne tai galvoj jam buvo: Juozas jau pragyveno vieną
 28 1|         senasis ponas ar ne tėvas jam buvo?... O jisai pats šitą jaunąjį
 29 2|             aikštė iki pat dvaro rūmų buvo senojo pono beveik savomis
 30 2|             šalį: ir upės pakraščiais buvo skroblais ir uosiais išdaigstytos
 31 2|               ir anie medžiai, matyt, buvo tokiam pat galui pasmerkti:
 32 2|          išsidanginimui. Ir mums taip buvo.~    - Ar gali būti? - puolėsi
 33 2|            senų senovės gandrų lizdas buvo ir niekam nekliudė, o to
 34 2|          paklausė, nusispiovęs.~    - Buvo čia dyvų nemaža, kaip įsimanė
 35 2|              juodosios gulbės gyveno; buvo jų dvejetas. Ar žinai, brolau,
 36 2|               Ar žinai, brolau, gailu buvo žiūrėti, kaip jas parvežė:
 37 2|     atsidžiaugė ponybė, visų dideliai buvo garbinamos; patsai ponas,
 38 2|    pasakotojas neužmirštų, kas toliau buvo, skubiai ir rūpestingai
 39 2|               ir atsimint, kas toliau buvo. Ne pas tokį vokiečių uodegą
 40 2|            senis: - visi, kas tik ten buvo, išskiriant poną, vokiečius
 41 2|                  Ir žinai ką, brolau! buvo jau jisai - taigi mūsų ponas,
 42 2|            Dieve duok dangų, netoksai buvo, kaip šitas, - tikino kaimyną
 43 2|      prisiartinusių dvaro darbininkų. Buvo tatai gauja visokių surankuonių,
 44 2|            kuriuos iš vaikinų pažino. Buvo ir jie kitkart, kaip ir
 45 2|            trumpai atsakė Juozas.~    Buvo tai Giniotis, dabar dvaro
 46 2|       šiandien Giniotis, matyt, gerai buvo pamasintas: apskritasis
 47 2|               atsiminė, jog prie pono buvo ėjęs, ir ėmė galvoti: eit
 48 2|        rytojaus artimajame miestelyje buvo turgaus diena. Turgų dienomis
 49 2|            reikalus.~    Laiminga tai buvo gadynė visokiems apgavikams
 50 2|     paskutinius marškinius pasirengęs buvo atiduoti kiekvienas bežemis
 51 2|          taigi rods nemenkesnė tuomet buvo rugiapiūtė taip pat karčemininkams:
 52 2|              pat smalsaudamas, turgun buvo atėjęs su kuo nors pasiteirauti.
 53 2|            girdėti?~    Šis jau gerai buvo užgėręs, todel neiškentė
 54 2|      neiškentė ir į akis išdėstė, kas buvo širdyje.~    - O kas bus
 55 2|           dvaro bičiulybę!~    Ir jau buvo begriebiąs senį už apykaklės,
 56 2|            balsų.~    - Tur būt, kaip buvo, taip ir bus. To niekas
 57 3|             šalį. Staiga prabilusis - buvo tai gana nemalonios išvaizdos
 58 3|                     Ne taip bet tarta buvo tyliai, kad niekas nebūtų
 59 3|             nesulauktumei!~    Ir jau buvo iškėlęs ranką tvyksti žinovui
 60 3|          laiko, kaip degtinės varymas buvo uždraustas, tuščia stovėjo.
 61 3|           mylių esant, brangus žmogus buvo toksai gudročius čia pat
 62 3|               nebrangiai: už penkelgę buvo ir patarimas ir pagalba, -
 63 3|              rytojaus prietemomis jau buvo galima matyti senosios karčemos
 64 3|        pertraukė kalbą trečiasis.~    Buvo tai Tamošius, artimiausias
 65 3|        šmotuko? ... Ir silkės, rodos, buvo gabalas: duok šen ant stalo!~   
 66 3|             aš išeisiu.~    Vėlus jau buvo laikas, kada mūsų pažįstamieji,
 67 3|         monopoline rankoje. Visi trys buvo gerokai užraudonavę ir drebančiomis
 68 3|        pinigus. Tamošiaus ir Rymeikos buvo tai senatvei sutaupytieji
 69 3|         sutaupytieji skatikai; Jonušo buvo skolinti, ir tai kokiomis
 70 4|         turėję. Tamošius tik kažin ko buvo suniuręs: į kalbą visai
 71 4|              jo troba netoliese Juozo buvo, o kaimynų takas vedė į
 72 4|   dievobaimingai Jonušas.~    Čia pat buvo jau ir jųdviejų kiemai.
 73 4|                          Gražus šįmet buvo pavasaris ir nepaprastai
 74 4|           atlėkęs pavarlinėti. Matyt, buvo gūžį jau Prisikrovęs, nes
 75 4|         pirksiu pačią!"...~    Gražus buvo pasaulis. Pievos žėlė beregint:
 76 4|          žaliojo apsiausto.~    Visur buvo taip gražu, visa džiaugėsi
 77 4|         sodybose kažin ko nepaprastai buvo tylu; veltui iš ryto artojaus
 78 4|         sutemo, kartas į kartą galima buvo pamatyti atsargiai iš kiemo
 79 4|                   Vienas tik Tamošius buvo šiandien nelinksmas ir kažin
 80 4|          nubėgo verkdama į mišką.~    Buvo tai Juozienė. Apėjo visus
 81 4|         leidosi taku į dvarą. Išbalęs buvo ir drebančiomis lūpomis
 82 4|           rankomis klejodamas; veidas buvo baisiai suputęs ir pamėlynavęs.~   
 83 4|       Arčiausias nuo prietikio vietos buvo kiemas paties Juozo - tenai
 84 4|           toliau, juo labiau blogėjo. Buvo naktys, kad graudulinės
 85 4|            galvos apraišalus.~    Kas buvo nutikę, nieko neatsiminė;
 86 4|          atminties. ~___________ ~    Buvo lytinga diena, šventadienis.
 87 4|          vidun įėjo senis Riškus.~    Buvo tai visiems pažįstamas seniausias
 88 4|               dienų ir visu kuo tenai buvo sulig reikalu ir aplinkybėmis.
 89 4|               piemenuko metų būdamas, buvo pastatytas lekajumi. Ponui
 90 4|         ponaičiams įtikęs, prileistas buvo drauge mokytis prie naminio
 91 4|       augintas ir ištikimas, neužilga buvo paskirtas dvaro raštavedžiu,
 92 4|           visos širdies. Jam įkalbėta buvo, jog tai buvo nepaprasta
 93 4|            Jam įkalbėta buvo, jog tai buvo nepaprasta malonė, kad jį,
 94 4|                kokiame reikale visada buvo gyvas - ot, kaip tikras
 95 4|              tikras vaikas.~    Betgi buvo valandų, kada ir jo dvasia
 96 4|            kartą toksai nuliūdimas jį buvo apėmęs, kada pasibaigė jo
 97 4|            mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas.~    - Kaip tai
 98 5|            Gyrė jį ponas ir jam miela buvo ta pagyra; dar didžiau stengėsi
 99 5|     ištikimąjį vergą pratarti.~    Ir buvo taip, kaip norėjo ponas:
100 5|               nebūdavo svečių, visada buvo kviečiamas ir Riškus ir
101 5|          užeitų. Svečiui pasitaikius, buvo tvirčiausiai vergui taip
102 5|              Reikalingas ir naudingas buvo, tai ir brangino ir guodė
103 5|      reikalingąjį savo turtą, kol tas buvo naudingas. Davė jam "oficinoje"
104 5|           kame dalykas; taip netikėti buvo jam ponios ir pono žodžiai.
105 5|              Morta, nors ne sena, bet buvo protinga mergaitė ir greitai
106 5|                iš kurių tarpo kitados buvo išskirtas ir išauklėtas...
107 5|              ponija per dešimtis metų buvo pastačiusi tarp pastumtojo
108 5|        bepasidėti, vis tai dar galima buvo pakęsti, žinant, jog niekas
109 6|              Juozą, visi pripratę jau buvo skaityti jį bepročiu ir
110 6|               ką išgirdo nuo Riškaus; buvo įsitikinę, kad vis gelto
111 6|             pavakario susilaukę, kaip buvo susitarę su savo globėju.~   
112 6|             vištakės dar apskritesnės buvo, negu paprastai, ir jose
113 6|              paprastai, ir jose matyt buvo pasibaisėjimas.~    - Bene
114 6|         sušuko kaimynai: - sakyk, kas buvo! Paskui papasakosi jau,
115 6|              ir ramybę atėmė. Nesmagu buvo kalbėti, taip įkliuvus.
116 6|                paklausė Jonušas, kurs buvo už kitus iškalbesnis.~    -
117 6|               pasakotis, nors Rymeika buvo pašokęs su buteliu, pasisiūlydamas
118 6|                nors tai ir mažiausias buvo iš tarnų, ir tam įbraukiau
119 6|             iki lašo. Laurinaitis jau buvo berakinėjęs antrą, bet daktaras
120 6|         patsai ministeris vaikščioja. Buvo jau apie trečią valandą
121 6|              5 ant alaus - tai ir 85. Buvo 69, tai ir pasirodo, kad
122 6|            neša? Nepridėjus gi nekaip buvo grįžti be nieko vargdienių
123 7|      pažįstamų žmonių lenkėsi iš tolo buvo kažin koks nedrąsus. Ir
124 7|       siurbėlė, lekajum, tur būt, kur buvo, ne mokslus padorius ėjo,
125 7|      Tamošiaus susijudinimą: matomai, buvo pailsęs greitai bėgęs ir
126 7|         nebesijausdamas iš pasiutimo, buvo bešokąs prie kaimyno su
127 7|    besidarbuodamas, visai nebepanašus buvo į tą dievobaimingą darbo
128 7|        skruzdėlę, kokiu visų iki šiol buvo laikomas; laukiniame padėjime,
129 7|               trobos langelius matyti buvo šviesa ir buvo girdėti visas
130 7|       langelius matyti buvo šviesa ir buvo girdėti visas mišinys balsų:
131 7|       priemenėn.~    Nepaprastu darbu buvo čia užsiėmę: laikas buvo
132 7|              buvo čia užsiėmę: laikas buvo šienauti, o čia ištisai
133 7|            prie kotų kalinėjo; laikas buvo šienauti, arti, o čia spragilus
134 7|             jos liepsnojantys žodžiai buvo tartum naujas užkuras jau
135 7|               pajuodusią jos odą žymu buvo visi kaulai, bet dar aiškiau
136 7|             pačios kailio. Toksai jau buvo būdas, nepakenčiąs nežmoniškumo.
137 7|             širdį ir stingino kraują. Buvo tai juokas žvėrimi pavirtusio
138 7|             jam ant širdies.~    Gera buvo čionai: ramu ir tylu. Maldą
139 8|              Juozams pavaišinti sakai buvo surinkti. - Kas gi tenai
140 8|           vaikus, ir neužilga girdėti buvo troboje vien sriūbčiojimas,
141 8|              valdžioje, kada karalius buvo per toli, o Dievas per aukštai
142 8|          trobelė ne taip jau mirtinai buvo brangi, kaip jų tėvams.
143 8|            kas vyresnis! Rodosi, visi buvo vienodi.~    - Taigi matote:
144 8|          Sodiečių butuose tartum visa buvo išmirę: nebesirodė pro čiukurus
145 8|     paukštelio - žaltys... kurio akys buvo galionais ir sagomis šviečiančiu
146 8|        vienamarškinis Juozas. Išbalęs buvo beveik kaip ir jo drobiniai
147 8|                  Valdininkams, matyt, buvo sunku pradėti toksai negarbingas
148 8|            lubas.~    Viduje, matoma, buvo ugnis, ar rasit Giniotis
149 8|           nagaikomis. Ir jaunimas jau buvo besprunkąs pro duris. Nelaimė,
150 8|          senei išplėšti, nes visutėli buvo susivėlę į vieną didelį
151 8|               būriu gelbėti. Ir didis buvo laikas, nes ir antrasis
152 8|              tako dvaro linkon matyti buvo atsimušdamas nuo pilkos
153 8|           šalis. Dar nematyto reginio buvo išėjęs pasižiūrėti, kaipo "
154 8|               dėjosi dabar. Nors taip buvo pasižadėjęs, nesipriešino
155 8|                negavo vietos kapuose. Buvo "maištininkė, pergalėta
156 8|           užgriuvusiame rūsyje. Sunku buvo bepažinti. Tamošius savo
157 8|             kaklą ir jau beveik visai buvo nusukęs nuo pečių.~    Abudu
158 8|           kursai matė ir atamena, kas buvo prieš porą dešimčių metų:
159 8|               nupuolusiu balsu:~    - Buvo laimužė, buvo, ir pražuvo,
160 8|            balsu:~    - Buvo laimužė, buvo, ir pražuvo, kaip sapnas!~